Minerals

Minerals īr natūralė geoluogėniu pruocesu čieso sosėskvarmavosė kemėnė medega aba jongėnīs, torons individualės savībės. Minerals tor krėstalėnė stroktūra, specėfėška kemėnė sodieti. Mineralus tėr mineraluogėjė.

Tonkiausē terp mineralu ramdamė īr kvarcos ė lauka špats. 2023 m. gegožė ėš vėsa priskaitlioujams 5941 minerals.^[1]

Mineralus klasėfėkoutė miegėna Karls Liniejos, gīva gomta soskėrstės i gīvius, augalus ė mineralus, ale anuo klasėfėkavėms naprigėjė terp mineraluogu. Dabartėnė klasėfėkacėjė atruoda tēp:

Silikatā, katrėi sodara 90 % Žemės plotas mineralu
- Tektosilikatā
- Filosilikatā
- Inosilikatā
- Ciklosilikatā
- Sorosilikatā
- Ortosilikatā
Nesilikatā
- Grīnė̄jė mineralā (auksos, cėdabros, aliomėnis, deimants ė kėtė)
- Sulfidā
- Oksidā
- Halidā
- Karbonatā
- Solfatā
- Fosfatā
- Organėnē mineralā

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

↑ Pasero, Marco (2023 m. gegožė). "The New IMA List of Minerals – A Work in Progress." The New IMA List of Minerals. International Mineralogical Association – CNMNC (Commission on New Minerals Nomenclature and Classification).

[IMAMineralsCount-1] Pasero, Marco (2023 m. gegožė). "The New IMA List of Minerals – A Work in Progress." The New IMA List of Minerals. International Mineralogical Association – CNMNC (Commission on New Minerals Nomenclature and Classification).

[1]