Pereiti prie turinio

Minerals

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Kanaduo atkastė mineralā serandits, natrolits, analcims ė egirins.

Minerals īr natūralė geoluogėniu pruocesu čieso sosėskvarmavosė kemėnė medega aba jongėnīs, torons individualės savībės. Minerals tor krėstalėnė stroktūra, specėfėška kemėnė sodieti. Mineralus tėr mineraluogėjė.

Tonkiausē terp mineralu ramdamė īr kvarcos ė lauka špats. 2023 m. gegožė ėš vėsa priskaitlioujams 5941 minerals.[1]

Mineralus klasėfėkoutė miegėna Karls Liniejos, gīva gomta soskėrstės i gīvius, augalus ė mineralus, ale anuo klasėfėkavėms naprigėjė terp mineraluogu. Dabartėnė klasėfėkacėjė atruoda tēp:

  • Silikatā, katrėi sodara 90 % Žemės plotas mineralu
    • Tektosilikatā
    • Filosilikatā
    • Inosilikatā
    • Ciklosilikatā
    • Sorosilikatā
    • Ortosilikatā
  • Nesilikatā

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Pasero, Marco (2023 m. gegožė). "The New IMA List of Minerals – A Work in Progress." The New IMA List of Minerals. International Mineralogical Association – CNMNC (Commission on New Minerals Nomenclature and Classification).