Nuorberts Vielios
Nuorberts Vielios (gėmės 1938 m. sausė 1 d., mėrės 1996 m. bėrželė 23 d.) bova žemaitiu muokslėlninks, etnuograps, mituoluogėjės tīrinietuos; ons bova vėins pėrmuju ė svarbiausiu baltu vieras tīrinietuoju.
Nuorberts Vielios gėmė žemaitiu šeimuo, Golbiu suoduo, Šėlalės rajuonė. Anuo šėima garsiejė pasakuorēs. Vielios ožbengė Laukovuos muokīkla, paskom tē muokītuojava. 1957–1962 metās Vėlniaus onėversėtetė muokies lietoviu kalba ė lėteratūra, nu tuo čiesa pradiejė ožrašintietė tautuosaka. Paskom lėgė 1989 m. dėrba Lietoviu lėteratūras ė tautuosakas instėtotė. 1989 m. apgīnė daktara dėsertacėjė „Chtuonėškasā lietoviu mituoluogėjės pasaulis“. Ons Kaunė, VDU, ikūrė etnuoluogėjės ė fuolkluorėstėkas katedra, diestė Vėlniaus, Šiauliū onėversėtetūsė, Dailies, Mozėkas akademėjėsė.
Ons bova nuognē smarkos lietoviu tasuosakas ožrašiniejėma, kieravuojėma šalėninks, uorganėzava baltu mituoluogėjės šaltėniu pargoldīma.
Mėrė Vėlniou.
Darbā
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- Mitinės lietuvių sakmių būtybės (Vilnius, 1977).
- Laumių dovanos (Vilnius, 1979).
- Senovės baltų pasaulėžiūra (1983).
- Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis (Vilnius, 1987).
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 4 tuomā (Vilnius, 1996–2005).
Padėrba ė sokeravuojė daug kningu ėš tautuosakas ė mituoluogėjės:
- Lietuvių tautosaka (1967).
- Senelių pasakos (1972).
- Šiaurės Lietuvos pasakos (1974).
- Laumių dovanos (1979).
- Čiulba ulba sakalas (1985).
- Sužeistas vėjas (1987).
Padėrba muoguograpėjės askėrėims kraštams: Zervīnas (1964), Ėgnalėnas krašts (1966), Dievenėškės (1969), Merkėnė (1970), Dubingē (1971), Kernavie (1972), Dubičē (1989), Gerviečē (1989), Lietovėninku krašts ė Lietovėninku žuodis (1995), Līdas krašta lietovē (t. 1–2, 2002) ė kt.