Ondou

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Biegons ondou

Ondou ī labiausē svietė paplėtos medega. Tas ī tuokis skīstėms, katros netor juokės skvarmas, kvapa a skuonė, bet gal prėjėmtė bikuokė douta skvarma, skuoni aba kvapa. Ondou sodar 71 % Žemės pavėršė ėr ī bikuokės gīvībės pagrinds. Prī 0 °C ondou jėm kietietė (tas ī šaltė) ė pavirst ledo vuo prī 100 °C jėm virstė dojėm (garās). Kemėškā ondou ī ondenėlė dvėdegėnis (H2O).

Ondėnė sosėtelkėmā ont žemės vadėnamė vairē – nug mažū rasuos lašioku, klanū lėgė milžėnišku ondėnīnu. Uorė ondou renkas kāp debesē, rūks, ūkana.

Žmuogou gīvībē laikītė nūlatuos rēk gertė ondeni. Tas īr ė švaruos pamats. Ondou ī nuognē svarbos mėtuoluogėjuo, žmuogaus svieta veiziejėmė: ons īr kauosos, vėskon pradė ė smiertės katra netor juokės skvarmas, so ondenio nesīk mieruojama dūšė īr (pvz., žuodē siela ė sala ī tuopatė kėlėma – vėita, apsopta ondenė). Skėrams gīvs ondou, tas ī biegons ondou (šaltėnis, opiesmos, opės), katros ī gīvs švėnts, ė stuovins ondou (liūns, jūrė, klans), katros ī smiertės, tomsa.

Vikitėka: Ondou – Abruozdielē ė kėtė daiktā, katrėi prėgol prī straipsnė.