Pereiti prie turinio

Pīplīs

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Do pīplio

Pīplīs aba vėjūns (luotīnėškā: Misgurnus fossilis, vuokīškā: Europäischer Schlammpeitzger) īr žovės, katra prėgol vėjūnėniu žovū (Cobitidae) šeimā.

Anuo kūns 25-30 cm ėlgoma, diemiets, tėktās skīros skėlvi. Nogara rosvā gelsva a rosva. Paėlgā kūna šuonu ēn pu platu tomsu brūkšni, a vėršō ė žemiau anuos – pu siaura brūkšnali. Pelekā tēpuogi diemietė. Žvīnā nuognē mizernė. Akis menkas. Kramė tēpuogi menka. Prī lielės īr 5 puoras ūsu. Jied bestoborios.

Nesenuo gadīnie pīplīs bova tonkė žovės, katra gīvena prūdūs, ežerūs, opies. Bat paskom ons jiemė retietė ė nūnā īr nuognē retā pagaunams.