Paguonėškos metals

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Paguonėškos metals (pagan metal) īr vėins ėš metala mozėkas stėliu. Anam būdingas dainės aple paguonībė, senuobė, mėtuoluogėjė, vainas (īpatėngā prīš krėkštiuonius). Tonkē nauduojamė netradėcėnē metalō mozėkas instomentā, dainiuojama senuobėnėm, retuom kalbuom (pvz. prūsu, luotīnu, acteku ė kt.).

Paguonėškos metals vėso pėrma skėriams palē sava tematėka a ne palē mozėka. Veizėnt ėš mozėkas puovīzas paguonėškos metals galė būt skėriams kāp fuolkluorėnis metals, black metals, death metals, doom metals.

Paguonėškos metals palėka puopoliaros par paskotėnius 2 dešimtmetius. Nuogniausē īr paplėtės Skandėnavėjuo, Rītū Euruopuo (tamė tarpė ė Lietovuo). Šėta mozėka īr puopoliari terp paguonībės, istuorėjės gerbieju, modernėzma, gluobalėzacėjės, krėkštiuonībės neprietėliu.

Žīmės svieta paguonėška metala gropės īr Bathory, Finntroll, Eluveitie, Arkona, Temnozor, Ensiferum, Korpiklaani, Turisas, Týr, Tenochtitlan. Lietovuo ana grajėn Poccolus, Obtest, Andaja, Zpoan Vtenz, Ha Lela, Eudine Seythe.