Pasaka
.jpg)
Pasaka īr pasakuojamuosės tautuosakas žonros. Pasakas fabulā īr būdėnga specėfėnė poetika (vēksma ēguos kompuonavėmo metuodā, pasakuojėma intonacėjė, ritmos, stėlėstėnės prėimuonės) ė skema (draudėmā, pabaisas, neiveikamas oždoutīs, gīvē kāp pagelba, dīvaini daiktā).
Svieta pasakuosė īr analuogėšku elementu, anū derėniū, retsīkēs – dėdliousė arealousė ėšplėtosiu sotampontiu siožetu.
Nie stodėjės, kas būtom tīrė atskėrā žemaitiu pasakas, buo anuos tėramas sīkiom so lietovėškuom pasakuom. Lietovėškas (tēpuogė žemaitėškas) pasakas gal būtė tēp skėramas:
- aple gīvius,
- dīvu pasakas,
- pasakas-legendas,
- parabuolės,
- nuovelėnės pasakas,
- pasakas aple dorna velni,
- boitėnės,
- melū, aba špuosu,
- formulėnės pasakas,
- komulētīvėnės,
- pasakas ba pabėnguos.
Pavīzdē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |