Pasaka

Pasaka īr pasakuojamuosės tautuosakas žonros. Pasakas fabulā īr būdėnga specėfėnė poetika (vēksma ēguos kompuonavėmo metuodā, pasakuojėma intonacėjė, ritmos, stėlėstėnės prėimuonės) ė skema (draudėmā, pabaisas, neiveikamas oždoutīs, gīvē kāp pagelba, dīvaini daiktā).

Svieta pasakuosė īr analuogėšku elementu, anū derėniū, retsīkēs – dėdliousė arealousė ėšplėtosiu sotampontiu siožetu.

Nie stodėjės, kas būtom tīrė atskėrā žemaitiu pasakas, buo anuos tėramas sīkiom so lietovėškuom pasakuom. Lietovėškas (tēpuogė žemaitėškas) pasakas gal būtė tēp skėramas:

aple gīvius,
dīvu pasakas,
pasakas-legendas,
parabuolės,
nuovelėnės pasakas,
pasakas aple dorna velni,
boitėnės,
melū, aba špuosu,
formulėnės pasakas,
komulētīvėnės,
pasakas ba pabėnguos.

Pavīzdē

Rauduonkeporātė

Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont.
Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė.