Plonksna
Plonksna ī tuokis paukštiu aprieds. Tas ī ragėnis vėršotėnė skūras slouksnė (epidermė) padars. Plonksnas ne tėktās leid paukštiou skristė, bet ė dabuo kūna šėloma, napraleid ondenė ė doud paukštiou rēkalinga barva.
Kap tėktās ėšsirėt paukštokā, tap anėi pradiuo būn tėktās so pūkās. Kažkūmet pu dvījū nedieliu anėi ėm mainītėis i plonksnas. Anas ėšaug ėš tuokiū skūruo esontiu gomborieliu.
Plonksnas būn trėjū rūšiu: vėinas („kuontūrėnės“) īr ėlgas, so drūta ašėm ė dėnga paukštiu sparnus, oudega, šuonus; kėtas („pūkėnės“) ī pūkā (anas daug mažesnės, slabnesnės, geruokā pūkoutās); tuokės plonksnas sauga šėloma; vuo „siūlėnės“ plonksnas aug „kuontūrėniu“ plīšiūs.
Paukštē kas 1-3 metā šerias, tas ī, met sava plonksnas, katrūm vėituo ožaug naujės.
