Rašts
Rašts ī tuokė, tam tīčiuom padėrbta znuoku sėstema sosėžėnuojėmou. Tas ī paprasts ė patuogos būds ruokoutėis so žmuonėmis, so katrās nagalat pasikalbietė. Ba tuo, tas ī tuobols rakonds pasižīmietė sava mėslės.
Rašts, katrou šindėin liousā galam užrašītė žmuogaus kalba, atsirada, tāp veizont, nasenē – maždaug prīš šešis tūkstončius metu. Bet anuo užoumazga pasiruodė žīmē onksčiau – prīš keliasdešimt tūkstončiu metu, tās žilās senuobės omžēs, kumet pruotingāsis žmuogos, muokslėninku luotīnėškā šaukams homo sapiens, sokūrė̄s garsū kalba, panuora sava mėslės sotartėnēs znuokās pardoutė kėtam. Žėnuomās, pradiuo sotartėnē žėnklā bova natūrali.
Pėišėniū rašts – tas jau tėkruojė rašta pradė. Tāp saka vėsi raštuotīrėninkā.
Senuovės žmuoniū pėišėnēs ė braižėnēs rimtā pradieta duomoutėis tiktās praējosė omžė vėdorie. Daug ginču sokielė 1864 metās Proncūzėjuo, Madlena orvė rasts mamota paišėnīs, ėšraižīts kaulėnie pluokštelie. Pažongi muokslėninkā tvėrtėna, ka mamota atvaizda sokūrė senuojė kūlė gadīnės žmuonis, mamota omžėninkā. Vuo bėblėjės šalėninkā itėkėniejė, ka tou meto, ka gīvena mamotā, Žemie dā nabova žmuogaus.
Raštuotīrėninkā pėišėniū rašta vadėn piktograpėjė. Žuodis piktograpėjė sodarīts īr ėš luotīnu kalbuos žodė pictus, katras znuočėj „pėišts, dažīts“, ė graiku kalbuos žodė grafos (γράφος), katras znuočėj „rašau, krapštau“. Atskėras piktograpėnė rašta žėnklos-pėišėnīs vadėnams piktograma. Graiku žuodis gramma (γραμμα) znuočėj „ruodbalsė“ (lėtera, radie). Jė atskėrs piktograpėnė rašta žėnklos-pėišėnīs ėškėrsts arba ėšriežts kūlie, ta ons vadėnams petroglifo. Žuodis petroglifs sodarīts ėš graiku kalbuos žuodžiu petra (πέτρα), katras znuočėj „kūlis“ (akmou), ė žuodė gliufo (γλυφό), katras znuočėj „riežo, raižau“. Piktograma ė petroglifs – tėi sosižėnuojėma žėnklā īr. Anėi kon nuors praneš, prīmen, aiškėn, leid arba draud.
Rašts gėmė na vėinuo vėituo. Rašta sėstemas napriklausuomā vėina nu kėtuos raduos Vėdorėniūsiūs Rītūs, Kėnėjuo ė Cėntrėnie Amerėkuo. Nieks tėkslē nagal pasakītė, kudie žmuonis pradiejė rašītė, bet pėrmūsius rašītėnius žėnklus tėkriausē nauduojė vadā, ka paruodītom sava galė, ė miesta uofėcėrē, sorašėniedami ė skėrstīdami jiedi bē kėtus dalīkus. Pavīzdžiou, Cėntrėnie Amerėkuo rašts bova nauduojams tik ont karalėškūju paminklu.