Pereiti prie turinio

Radėjėaktīvoms

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Radėjėaktīvoms īr kai katrū liousū atuoma kondoulū ė nuklidu savībė patėim savaimė skėltė padėrbont elementarės dalelės (pvz., alektruonus, neutruonus) aba kondoula fragmentus. Radėjėaktīvoms gal būtė:

  • alfa skėlėms (kondoula krūvis pasėkeit –2, masės skaitlios pasėkeit –4),
  • neigems beta (β–) skėlėms (kondoula krūvis pasėkeit +1, masės skaitlios palėikt tuoks pat),
  • teigems beta (β+) skėlėms (kondoula krūvis pasėkeit –1, masės skaitlios palėikt tuoks pat),
  • dvėgobs beta skėlėms (kondoula krūvis pasėkeit +2, masės skaitlios palėikt tuoks pat),
  • alektruona pagava (kondoula krūvis pasėkeit –1, masės skaitlios palėikt tuoks pat),
  • dvėgoba alektruona pagava (kondoula krūvis pasėkeit -2, masės skaitlios palėikt tuoks pat),
  • neutruonėnis skėlėms (kondoula krūvis pasėkeit –1, masės skaitlios palėikt tuoks pat),
  • protuonėnis skėlėms (kondoula krūvis ė masės skaitlios pasėkeit –1),
  • dvėgobs protuonėnis skėlėms (kondoula krūvis ė masės skaitlios pasėkeit –2),
  • klasterėnis skėlėms,
  • savaimėnis dalėjėmasis,
  • izomerėnis vėrsmos (kondoula krūvis ė masės skaitlios nesėkeit),
  • vėdėnė konversėjė (kondoula krūvis ė masės skaitlios nesėkeit),
  • vėdėnis puorū korėms (kondoula krūvis ė masės skaitlios nesėkeit),

Īr žėnuoma daugiau kāp 3000 radėjėnuklidu, ėš katrū aple 300 rondamė gomtuo, lėkosė̄jė - padėrbtė.

Radėjėaktīvoms mieruojams SI sėstemas vėinetās bekerelēs, da egzėstou nesėstemėnē vėinėtā – kiuris ė rezerfords. Radėjėaktīvoma atradėmns paskatėna muoksla ė teknėkas pruogresa, buo pradieta nauduotė kondoulėnė energėjė energetėkuo, pramuonie (ale iskaitont vainuos pramuonė).

Tonkiausē radėjėaktīviuojė skėlėma produktā tēpuogė īr radėjėaktīvė ė anū skėlėms tronk pakuol gaunams stabėlos kondouls. Tēp vīkst radėjėaktīviuojė skėlėma grandėnė. Pruocesos gal būtė nepaprastā veikos 10−21 s ė baisėngā ėlgs (1019 m.)

Galerėjuo paruodītas glabnas radėjėaktīvaus spėndolevėma rūšīs