Rodou

Rodou

Medė šakalė darganuotie

Rodou īr vėins ėš ketoriū metū laikū vėdotėnė klimata joustuo ėr ēn terp vasaras ė žėimuos. Tas ī tuokis čiesos, kūmet gomtuo vėskos ėm nīktė, pūtė, dėinas spartē trompiej, dongos tonkē būn ožsiniaukė̄s, tonkē būn dargana.

Šiaurės posrotolie kalenduorėnis rodou laikuoma ka būn siejės, spalė ė lapkristė mienesēs. Astronuomėnis rodou prasided aple siejės 23 dėina, bėngas aple groudė 21 d. Pėitu posrotolie kalenduorėnis rodou laikuoma ka būn kuova, balondė ė gegožė mienesēs, vuo astruonuomėnis – nū kuova 21 lėg lėipas 23 d.).

Klimatoluogā skaita, ka rodou būn tūmet, kap cieluos paruos vėdotėnė uora temperatūra nukrint žemiau kap 15 °C, ė tēsias 2,5–3 mienesius. Pėrmuojė rodėnė dalės sakuoma ka ī „auksėnis rodou“. Tūmet temperatūra da laikas vėrš 10 °C, tonkē būn pagada, mediu lapā ėm geltonoutė, pamažo kristė. Kap paruos temperatūra nukrint žemau kap 10 °C, ta jau būn lapkristis (ne mienėsė, vuo aplamais tuokis čiesos). Ons paprastā prasided patiuo siejės pabonguo. Tūmet būn ė pėrmuosės šalnas. Kažkor tās spalė ontruo pusie (aple 23 dėina) prasided tretiuojė rodėnė dalės prīšžėimis. Tūmet uors basošīl lėg 5 °C, pastuovē būn dargana, pasiruod pėrms snėigs, šlapdraba (aple lapkristė mienesė vėdori). Kap palīn pu 8–9 adīnas par dėina, tap apent sošlomp par vasara ėšsausiejus dėrva. Tonkē, ale ne kuožnās metās, kor tās aple spalė vėdori da uorā sošīl, ėšsipagadīn ė stuoj buobu vasara – tuokis tromps pagadas čiesos vėdor rodenė.

Gomtuo rodou pasiroušėma žėimuos puoėlsiou čiesos ī. Rīškiausē galam pamatītė, ka jau prasided roudou, ta kap ėm geltonoutė mediu lapā. Pėrmasis nuogeltonou beržos (aple siejės 10 d.), paskom paroudonoun klevs (aple siejės 15 d.), spali jau krint vėsū mediu lapā, vuo spalė pabėnguo jau mažne vėsė augalā palėik ba lapu. Tou čieso jau būn bengosės augtė ė žuolės. Rodeni ėšskrent i pėitus vėsi mėgroujotis paukštē, aple siejės 13 d. ėšleka blezdingas.

Nūrauduonavė̄ kleva lapā

Žmuogou rodėnė pradė da i dėdlis darbīmetis. Bengams kastė, skintė ė duoruotė derlios – bolbės, kokorūzā, sokrėnē boruokā, vielībus muorkus, kėtas šaknėnės daržuovės. Soduoruojė̄ derliu žmonis anou kraun i rūsius, skladus, klietės, ka ėšsilaikītom par ciela žeima lėg pavasarė. Tepuogė siejės pradiuo siej žėimkentius – rogius, kvėitius. Par rodeni sava vaisius sėrpėn rodenėnės vuobelis, sorauduonuo šermokšlė, potėna, goduobės ougas. Paprastā seniau žmuonis rodenė pradiuo liuob keltė vestovės, ba tou čiesou pamažie lauka darbū, gausoms jiedė ī.

Kapā par Vėsū Švėntū dėina

Rodou ī atēnontės tomsuos ė smertėis čiesos, tūdie žmuonis tam senuobie liuob vėsap rouštėis. Dėdliausė rodenė švėntė Vėsū Švėntū aba Dūšiu dėina ī. Žmuonis vierīj, ka tou čieso, kap naktės palėik ėlgesnė kap dėina, i svieta pagrīžt nabašninku dūšės – vielės, tūdie anas rēk vėsap pagerbtė, pavaišintė. Tūdie par Vėsū Švėntū dėina žmuonis ēn i kapus ė degėn tenās žvakės aba laužus, senuobie da liuob neštė ė jiedė. Rodou paprastā būn liūdesė, gedola, ėlgesė čiesos, ba žmuogos rodeni pamata, kap prabiega da vėini metā, ė kap biega anou patėis gīvenėms. Par tomsės ė darganuotas dėinas žmuonis tonkiau ė tonkiau pasilėik nomūs, tora mažiau darbū ė gal apmīslėtė sava gīvenėma.