Simpuonėjė
Simpuonėjė, simfuonėjė – mozėkas žanros, cėklėnis kūrėnīs, tonkiausē sosidiedons ėš ketoriū daliū ė skėrts simpuonėniam orkestrou atlėktė. Tēpuogė īr simpuonėju, katruos gėidama (pvz., Bethovena devėntuojuo). Nuors žuodis vartuots da senuobės graiku ė diutuo īr toriejės daug znuočīnu, dabartėniam apibrežėmou taikuoms termėns sosėskvarmava klasėcėzma gadīnie XVIII o. ontruojuo posie, vuo anuos pradėninks austru kompuozėtuorios Francos Džuozeps Haidnos īr.
Žīmiausi žonra atstuovā
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Gal teigtė, ka simpuonėjės žonra nuogniausē ėšplietuojė Vienas klasėkėnē kompuozėtuorē:
- Francos Džuozeps Haidnos (1732–1809) – 104 simpuonėjės („Atsisvėnėma“, „Imperatuorėškuojė“, „Siorprėzos“, „Londona“).
- Volfgangs Amadiejos Muocarts (1756–1791) – 41 simpuonėjė („Prahas“, „Parīžiaus“, „Jopėterė“, G-moll)
- Liodvėks van Bethuovens (1770–1827) – 9 simpuonėjės („Heruojėnė“, „Lėkėma“, „Pastuoralėnė“, „Devėntuojė“)
Ėš lietoviu kompuozėtuoriu simpuonėju īr parašė̄s Mīkaluos Kuonstantėns Čiorliuonis, Giedrios Koprevėčė, Juonis Tamoliuonis, Fausts Latiens, Alvids Remesa ė Ontuons Rekašios