Vladimirs Putins – skėrtoms terp pakeitėmu.
Pargrōžėnams pakeitėms 355182, padėrbts nauduotuojė 46.204.74.132 (aptarėms) Žīms: Anuliuoti |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilotė 2: | Eilotė 2: | ||
'''Vladimirs Putins, Vladimira sūnos''' (''Владимир Владимирович Путин'', gėmė [[1952]] m. [[spalė 7]] d.) īr dabartėnis [[Rosėjė]]s prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega [[Dmitrėjos Medviedevs]], Rosėjē vaduovau nug [[2000 m.]] Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont [[Aleksandros Lukašenka]], katruo daugomas šaliū pripažėnts nie). |
'''Vladimirs Putins, Vladimira sūnos''' (''Владимир Владимирович Путин'', gėmė [[1952]] m. [[spalė 7]] d.) īr dabartėnis [[Rosėjė]]s prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega [[Dmitrėjos Medviedevs]], Rosėjē vaduovau nug [[2000 m.]] Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont [[Aleksandros Lukašenka]], katruo daugomas šaliū pripažėnts nie). |
||
Prīš tapdams prezidėnto bova [[KGB]] asos, vuo pu [[SSRS]] ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" [[FSB]]. [[1999]] m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu [[Borisos Jelcins|Borisa Jelcina]] atsėstatīdėnėma [[1999]] m. [[groudė 31]] d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės |
Prīš tapdams prezidėnto bova [[KGB]] asos, vuo pu [[SSRS]] ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" [[FSB]]. [[1999]] m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu [[Borisos Jelcins|Borisa Jelcina]] atsėstatīdėnėma [[1999]] m. [[groudė 31]] d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės prezidėnto (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.) 2021 m. Rosėjuo vīka konstitocėnis referendums, pu katruo Putinou soteikta teisė prezidėnto palėktė ligė [[2036]] m. |
||
Putina valdīma čieso ligė [[2014]] m. smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont |
Putina valdīma čieso ligė [[2014]] m. smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont Rosėjė isėtraukė i tas vainas: Ontra vaina [[Čečienėjė|Čečienėjuo]] (paveldėta ėš Jelcina čiesa) ė vaina so [[Grozėjė]], ožėmont [[Pėitū Osetėjė]] ėr [[Abchazėjė]]. [[2014]] m. aneksava [[Krīms|Krīma]] ė sankciuonava rosu dalėnius rītėniam [[Donecks|Donecka]] ė [[Luhanskos|Luhanska]] srėtiū šmuotė. Vieliau ratavuojė [[Sėrėjė]]s dėktatuoriu [[Bašars al-Asads|Bašara al-Asada]] Sėrėjės cėvėlėnės vainas čieso, vuo [[2022]] m. pripažėna Donecka ė Luhanska naprigolnoma ė [[2022 m. Okrainas ožpoulėms|ožpoulė Okraina]]. Ligė [[XXI o.]] tretiuojė dešėmtmetė pradiuos Rosėjuo ėšauga puolitėniu kalėniū skaitlios, palėka oždarītas valdē napritorontės organizacėjės, radėjė stuotis. |
||
Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės. |
Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės. |
19:03, 23 kuova 2022 atmains
Vladimirs Putins, Vladimira sūnos (Владимир Владимирович Путин, gėmė 1952 m. spalė 7 d.) īr dabartėnis Rosėjės prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega Dmitrėjos Medviedevs, Rosėjē vaduovau nug 2000 m. Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont Aleksandros Lukašenka, katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).
Prīš tapdams prezidėnto bova KGB asos, vuo pu SSRS ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" FSB. 1999 m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu Borisa Jelcina atsėstatīdėnėma 1999 m. groudė 31 d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės prezidėnto (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.) 2021 m. Rosėjuo vīka konstitocėnis referendums, pu katruo Putinou soteikta teisė prezidėnto palėktė ligė 2036 m.
Putina valdīma čieso ligė 2014 m. smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont Rosėjė isėtraukė i tas vainas: Ontra vaina Čečienėjuo (paveldėta ėš Jelcina čiesa) ė vaina so Grozėjė, ožėmont Pėitū Osetėjė ėr Abchazėjė. 2014 m. aneksava Krīma ė sankciuonava rosu dalėnius rītėniam Donecka ė Luhanska srėtiū šmuotė. Vieliau ratavuojė Sėrėjės dėktatuoriu Bašara al-Asada Sėrėjės cėvėlėnės vainas čieso, vuo 2022 m. pripažėna Donecka ė Luhanska naprigolnoma ė ožpoulė Okraina. Ligė XXI o. tretiuojė dešėmtmetė pradiuos Rosėjuo ėšauga puolitėniu kalėniū skaitlios, palėka oždarītas valdē napritorontės organizacėjės, radėjė stuotis.
Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės.
Bova prīš Borisos Jelcins |
Rosėjės prezidėnts 2000–2008 2012– |
Pakaitė Dmitrėjos Medviedevs |