Pereiti prie turinio

Tarību Sājonga

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Suovietu Sājongas)
Союз Советских Социалистических Республик
Tarību Sājongas vieleva Tarību Sājongas herbs
(Truopniau) (Truopniau)
TSRS žemielopie
Gīvavėma laikuotarpis 1922 - 1991
Valstībėnė kalba Oficēlē valstībėnės kalbuos nebova. Faktėškā - rosu
Suostėnė Maskva
Pluotībė
 - Ėš vėsa
 
22 402 200 km2
Gyventojų
 - Ėš vėsa (1991)
 - Tonkoms
 
293 047 571
13/km²
Valiota Roblis
Čiesa zuona UTC +3 iki +11
Valstībėnis himnos Tarību Sājongas himnos
Interneta kuods .su

Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trompiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valdė vėina glavna partėjė - komunėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova tēpuogė TSRS vaduovs.

Sājongas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.

1934 m. siejės 18 d. TSRS bova prijėmta i Tautū Sāajonga.

Pu ontruos svieta vainuos TSRS bova vėina ėš magtīngiausiu svieta valstībiu. Ligė Stalėna smertėis valstībie vīkdīta totalitarėzma politėka, kūmet liuob būtė sosėduoruojama so nepritarintēs buolševiku rėžimou.

1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.

Vladimirs Lenins 1922-1924 (SSRS ikories, valdė ligė sava smertėis)
Josips Stalėns 1928-1953 (valdė ligė sava smertėis)
Nikita Chruščiovs 1953-1964 (bova nušalīnts nu pareigū)
Leonids Brežnevs 1964-1982 (valdė ligė sava smertėis)
Jurėjos Andruopovs 1982-1984 (valdė ligė sava smertėis)
Konstantins Černenko 1984-1985 (valdė ligė sava smertėis)
Mėchails Guorbačiovs 1985-1991 (valdė ligė vasltībės žlogėma)