Svāmie

Svāmie (somnenė) ī tuokė žmuogaus savībė, kāp ons ėš tėkra mīslie, kon ons dėrb. Tas īr sava atėduos, mīsliu, jausmū nauduojėms savei ė svietou soprastė. Prīšingā, kāp žmuogos ī ba svāmies, ons nesopront kon ons dar, tas rēšk, ož anon vēk tēp vadėnama pasāmuonė (pasvāmie). Žmuogos svāmė tonkiausē pamet kāp miegt, sonkē serg, īr gėrts, bet tēpuogi ė šēp, kūmet dėrb kūtās, aplė kon anon nerēk mīslėtė (važiuo dvėratio, ēn, ėlsės ė kt.).