Tiorku kalbas

Tiorku kalbas sodara magtīnga ė dėdle kalbū grope, tiorku kalbuom prėgol 35 kalbas ^[1]. Tiorku kalbuom rokounas nū 165^[2] lėgė 180 mėlėjuonū ^[3] žmuoniū.

Klasėpėkacėjė

Tiorku gentīs ė anū kalbas par omžios maišies vėina so kėta, tiorku kalbū klasėpėkacėjė īr sodietinga. Žemiau doudams sopaprastīnts variants:

Pėitvakariu (ogūzu) gropė:
- Torku kalba ė anā artėma gagaūzu kalba, Balkanu torku gagaūzu kalba, Kuorasane torku kalba
- Azėrbaidžanėitiu kalba ė kaškaju kalba,
- Torkmienu kalba,
- Urumu kalba, salaru kalba, pečenegu kalba, afšaru kalba
Šiaurės vakaru (kėpčiaku) gropė:
- Arala-Kaspėjės: kazaku kalba, kirkizu kalba, karakalpaku kalba, nuogaju kalba
- Puonta-Kaspėjės: Karačiaju-balkaru kalba, kumīku kalba, Krīma tuotuoriu kalba ė anā artėmas karaimu kalba ė krėmčiaku (Krīma žīdu) kalba, ėšnīkoses pečenegu ė kėpčiaku kalbas
- Urala: tuotuoriu kalba, baškėru kalba ė čiolīmu kalba
Šiaurės (Sėbėra) gropė:
- Altaju kalba, chakasu kalba, dolganu kalba, jakutu kalba, šuoru kalba ir toviu kalba
Rītu (karloku) grupė:
- Ozbėku kalba, uigūru kalba, salaru kalba ė ėšnīkos rašītėnė čagataju kalba
Bulgaru (arba hunu) gropė:
- Pruota - bolgaru kalba
  - Pavuolge bolgaru kalba (ėšnīkos) ė ėš anuos kėlos čiovašu kalba
- Chazaru kalba (ėšnīkos)

Šaltenē

↑ Dybo A.V., "Chronology of Türkic languages and linguistic contacts of early Türks", Moskow, 2007, p. 766, (Rosu kalbuo)
↑ Turkic Peoples
↑ Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

[1] Dybo A.V., "Chronology of Türkic languages and linguistic contacts of early Türks", Moskow, 2007, p. 766, (Rosu kalbuo)

[2] Turkic Peoples

[3] Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

[1]

[2]

[3]