Vacluovs Ints

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search

Vacluovs Ints, (1927 m. lapkristė 14 d. Kivīliū kaimė Skuoda raj. – 2007 m. lapkristė 19 d. Muosiedie, Skuoda raj.) – gīdītuos, Muosiedė Respublikėnė unikaliū akmėnū muziejaus ikūries.

Biuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1936 m. bėngė Aleksandrėjės pradėnė muokīkla, 1946 m. istuojė i Klaipiedas žemės ūkiė teknikoma, bet sovietu saugumietē pabaigtė neblēda, 1949 m. besislapstīdams bėngė Klaipėdas suaugusiu gimnazėjė, 1955 m. Kauna medicinas instituta. Po tuo dėrba Skoudė, vo 1957 m. paskėrts Muosiedė lėguonėnės vīriausioujo daktaro. V. Ints pabova daugiau kāp 17 botanikas sodnu ė saugomu teritoriju. Muosiedie dėrba lig omžiaus pabaiguos, če mėrė, če ė palaiduots.

Akmėnū muziejaus ikūries[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

V. Ints Muosiedie 1957 m. pradiejė rinktė ir numeroutė laukū akmėnis. I akmėnū rinkėma itraukė ė ūkė žmonis. Kuožna meta pradėjė ruoštė po kelis, vo paskiau ė po keliolėka alpinariumu. Pėrmiausē alpinariumās pasidėngė lėgonėnės teritorėjė (1,5 ha), Kapū (dabā Akmenū) gatvė, vo po 1962 m. gaisra ė miestelė cėntros, 8 ha pluota Bartovas pievas (muziejou priskėrta teritorėjė). Akmenū muziejaus kūrėma pradė laikomė 1957 m., vo 1979 m. V. Inta jau paskīrė Respublikėnė unikaliū akmėnū muziejaus derektuorio. Tas pareigas uns turiejė lig pat 2000 m.

Garbies pareigas ė garbies vardā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Indėjės Respublikas aplinkuos apsauguos asuociacėjės garbies narīs, 1987 m.

Lietuvos nusipelnės gamtuos apsauguos darbuotuos, 1988 m.

Valdo Adamkaus premėjės laureats, 1994 m.

Respublėkėnem unikaliū akmėnū muziejou suteikts Vacluova Inta vards, 2007 m.