Varniu konėgū seminarėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Varniū konėgū seminarėjė ė dabartinis Žemaičiū vīskopīstes moziejos
Žemaičiū viskopystes moziejos.JPG

Varniū konėgū seminarėjė - nu 1623 m. lig 1864 m. veikosė muokīkla, katra rėngė katalėku dvasėninkus Žemaitėjės vīskopėjē.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Varniū konėgū seminarėjė sava veikla pradiejė 1623 m., kumet ėš Kražiū i Varniūs bova pasiūstė do jėzuitu konėgu: Andrios Kumlevėčė ė Mats Flascios su dvėjēs bruolēs: Mėkaluojo Andrėjauskio ė Luko Sebastijonavėčio. Anėi jiemies vaduovautė čiuonās ikortā seminarėjē. Muokīta moralėnės teoluogėjės, apeigū, bažnītėnė gėiduojėma ė kėtkuo. Liuob muokītėis 6-8 stodėntā. Vīskopū nuomuonė, seminarėjė veikė prastā, gal dėltuo i neėlgā. 1628 m. ana perkelta i Kražius. Varniūs pabūdavuojos nauja mūrėnė katedra, XVII o. pabėnguo jimta rūpintėis, ka konėgū seminarėjė apėntās veiktom Varniūs. 1739 m. vīskops Jūzaps Karpis Varniū seminarėjes ikūrėma reikalams skīrė 6000 lėnkėšku auksėniu, vīskopa skatėnamė seminarėjės kūrėma riemė ė baguotesnė konėgā. J. Karpis pradiejė seminarėjes Varniūs būdavuojėma, vuo ano ožbėngė vīskops Untuons Domininks Tėškevičios. Seminarėjė veikla pradiejė 1741 m. Savuotiškim tris mienėsius trunkontėms „kvalifikacėjes kėlėma kursams" liuob būtė sukvėitamė i jau išvėntintė bėi parapijuosė dėrbontīs konėgā. Seminarėjė ėšlaikīta ėš. A. D. Tėškevičiaus šiuom reikmiem ožrašītū Palūkstė ė Kojainiū suodnu. Muokīmou pagerintė, be jėzuitū, bova kvėitamė ė muokītuojē pėjuorā. Reikalā geruokā pasėtaisė, vīskops ė kapėtola bova patėnkintė.

1762 m. Žemaičiū vīskopo paskėrts Juons Domininks Luopacinskis. Uns riemė kningū leidība, bova dailės ė literatūras mīlietuos, sava dvarelie Lukėškies (Vėlniou) toriejė gausė bibliuoteka ė mena kuolekcėjė. Anuo vīskopavėma meto perbūdavuota 19 Žemaitėjės bažninčiu, Viržuvienūs' isteigta rezidėncėjė. Varniū katedra išgrīsta mamūro, mėstelie pabūdavuotė nomā vėkarams ė kuoristams, pri muokīklas - muokītuojams, pradieta rūpintėis nauja seminarėjės budinka būdavuojėmo bovosės katedras vėituo, skėrta 40 000 auksiniū iš anuo pajemū. 1767 m. puopėžiou pranešta, ka jau bėngama būdavuotė mūrėnė seminarėjė. Tas bova ivīkdīta aplė 1770 m.

Numalšėnos 1863 m. sokėlėma, cara valdžė 1864 m. Varniū konėgū seminarėj perkielė i Kauna.

Semėnarėjės budinks šėndėin[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Didingė restauroutė seminarėjės rūmā tebstuov i šėndėin, anū 1999 m. pradiets kortė Žemaičiū vīskopīstės moziejos. Tās patēs metās Žemaitiu koltūras draugėjės ėnėcetīva pri tū rūmū pabūdavuots skolptoriaus Arūna Sakalauskė sokorpts pamėnklos, katruo būdavuojėms, be daugelė Lietovuos ėnstėtucijū, pariemė ė garsos Žemaičiū vīskopū Giedraitiū giminies atstuovs Oksfuorda universiteta pruofesuorios Mėkuols Giedraitis.

Garsiausė seminarėjės stodėntā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Silvestros Rusevičios (Silvestras Rusevičius; 1747-1831; lietovėškas raštėjės kūries, konėgs)
  • Bonaventūra Gailevičios (Bonaventūra Gailevičius; 1752-1834; rašītuos, verties, konėgs)
  • Jūzaps Arnolfs Giedraitis (Juozapas Arnulfas Giedraitis 1757-1838; rašītuos, verties, Žemaičiū vīskops)
  • Motiejos Valončios (Motiejus Valančius 1801-1875; raītuos, Žemaičiū vīskops)
  • Untuons Baranauskis (Antanas Baranauskas; 1835-1902; rašītuos, Sėinū vīskops)
  • Untuons Vėinažindīs (Antanas Vienažindys; 1841-1892; poets)
  • Untuons Strazdos (Antanas Strazdas; 1763-1833; poets, konėgs)

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]