Vikipedėjė:Gramatėka

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Wissu didiausy tautôs leciba arba priwilejė ir nu pateis Diewa leista dowyna ira ios kalba i kaipogi tauta gali weike nu sav rieda arba twarka atlykte, vienog palaka ios kalbôs rodis kėikwienam dar dyde wielibusy laikusy jôs rustas yras noris i swetymas tautas inertas. Tů teisiby aiszke gal regiete szenden Letuos ir Ża'maitiû tautoi kaipogi noris ios ukie sene jau swetymas tautas issukurę, noris yras ios rumu bey pyliu sene jau żemy użgulieje, o ios rasztus ir mynaônes skaugingy laika pagaô, wienog ios kalba tebroda dar iki shedeina ios kylti, ios galibę ir buda senowęs.
/S.Daukonts "Istoryje Żemaityshka" (palē ronkraštė)/

Gramatėka
  1. Rašība
    1. Fuonetėka
    2. Skėrība
  2. Muorfuoluogėjė
    1. Kaitība
  3. Sinataksė
  4. Žuodīns

Kalba nauduojama žmuonėms sosėruokoutė ė pasėdalintė infuormacėjē. Svietė priskaičiounama aple 3000 tėkrū kalbū arba 6000 so šnektuom, katras kartās gal skaitītė kap ė atskėro kalbo. Ivairiuom kalbuo šnek ivairos prieteliu skaitlios, pvz., kėnėškā šnek par 1 mljr., onglėškā - 350 mln., ispanėškā aple 280 mln., ale īr ė kalbū, kor šnekontiū tie kelė tūkstontē a net šimtā - kaukaza aūlu, indienu, afrikas mažū tautū kalbas.
Daug kalbū jau īr mėrosės. Ėš baltu kalbū īr, pvz., Prūsu kalba. Tuokė kap Luotīnu kalba patapa muokslėnė kalbo medėcėnuo ė teuoluogėjuo.
Tarp žėnuomiausiu dėrbtėniu kalbū īr esperanto.

Žemaitiu kalba priklausa baltu kalbuoms, katruos ijēn i indoeuruopietiu kalbū šeima. Žemaitiu kalba tor 3 šnektas: dounėninkā, dūnėninkā ė dōnėninkā, paskotėnē jau mažnė ėšninkėn īr. Dabartėnė žemaitiu kalba remas rašības pagrindās [1], tudie nie tuokėi jau sovėnuodintė raštā ė sonkē īr muokintėis, kumet netori grīna pavīzdė sava ausē. Šėta straipsnė idiejė īr panaikintė ton spraga.

Čė nuorietiuo padėrbtė kap ė kninga tuokė - muokslėnė gramatėka žemaitėška.

Medega ėšdalinta i tuokius skīrios:

Rašība[taisītė straipsnė wiki teksta]

Rašība - ta taisėklings kalbuos ožrašėms.
Skėrība - taisīklės kap taisiklingā skėrtė žuodius.
Fuonetėka - kalbuos garsū muokslos.

Muorfuoluogėjė[taisītė straipsnė wiki teksta]

Muorfuoluogėjė īr gramatėkas dalės, katra nagrėnie kalbuos dalės ėr anū sodietė - kaitība, darība.

Sinataksė[taisītė straipsnė wiki teksta]

Sinataksė īr gramatėkas dalės nagrėniejontė žuodiu tarposavė rīšius, sakėniū sandara, anū sodarėma būdus ė taisīklės.

Žuodīns[taisītė straipsnė wiki teksta]

Žuodīns gramatėkas dalėsnagrėniejontė žemaitėškus žuodius.

Lėteratūra[taisītė straipsnė wiki teksta]