Vladimirs Putins
Vladimirs Putins, Vladimira sūnos (Владимир Владимирович Путин, gėmė 1952 m. spalė 7 d.) īr dabartėnis Rosėjės prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega Dmitrėjos Medviedevs, Rosėjē vaduovau nug 2000 m. Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont Aleksandros Lukašenka, katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).
Prīš tapdams prezidėnto bova KGB asos, vuo pu SSRS ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" FSB. 1999 m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu Borisa Jelcina atsėstatīdėnėma 1999 m. groudė 31 d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės prezidėnto (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.) 2021 m. Rosėjuo vīka konstitocėnis referendums, pu katruo Putinou soteikta teisė prezidėnto palėktė ligė 2036 m.
Putina valdīma čieso ligė 2014 m. smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont Rosėjė isėtraukė i tas vainas: Ontra vaina Čečienėjuo (paveldėta ėš Jelcina čiesa) ė vaina so Grozėjė, ožėmont Pėitū Osetėjė ėr Abchazėjė. 2014 m. aneksava Krīma ė sankciuonava rosu dalėnius rītėniam Donecka ė Luhanska srėtiū šmuotė. Vieliau ratavuojė Sėrėjės dėktatuoriu Bašara al-Asada Sėrėjės cėvėlėnės vainas čieso, vuo 2022 m. pripažėna Donecka ė Luhanska naprigolnoma ė ožpoulė Okraina. Ligė XXI o. tretiuojė dešėmtmetė pradiuos Rosėjuo ėšauga puolitėniu kalėniū skaitlios, palėka oždarītas valdē napritorontės organizacėjės, radėjė stuotis.
Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės.
| Bova prīš Borisos Jelcins |
Rosėjės prezidėnts 2000–2008 2012– |
Pakaitė Dmitrėjos Medviedevs |
