Arala jūra

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Daba dielē kėntante ežera gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 10-15 [2], kėtor 30,4 [3]display:none" Daba dielē kėntante gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 40,4 [3], kėtor 54,5 [2].display:none"

Aralas

Aralas
Vėita Kazakėjė, Ozbekėjė
Pluots Lėgė nosekėma 1960 m., 68 000 km² [1]

2004 m. - 17 160 km² km2

Kronta lėnėjės ėlgoms Dielē ežera bėstra sekėma sonko nostatītė km
Kėlmie tektuonėnė - jūrėnė
Vėdotėnis gīloms Iki nosekėma bova 15 m [1].

Daba dielē kėntante ežera gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 10-15 [2], kėtor 30,4 [3] m

Dėdliausis gīloms Iki nosekėma bova 67 m [1].

Daba dielē kėntante gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 40,4 [3], kėtor 54,5 [2]. m

Ondėns tūris 112 km3
Itek Amu Darja, Sīr Darja
Ėštek

Arals (kaz. Арал Теңізі, ozb. Orol dengizi) īr droskėngs nanūtakos ežers vėdore Azėjuo, Torano žemomuo, Kazakėjės pėitvakariūs ė Ozbekėjės (Karakalpakėjės autuonuomėjės) šiaurie. Iki 1960 m. buvo ketvėrts dėdliausės vagol pluoto ežers svietė, ale, nokreipos svarbiausiu Arala intaku Amu Darjas ė Sīr Darjas ondėni vilnmediu plantacėjuoms driekėntė, XX o. 7-a dešėmtmeti jiemė bėstrā sektė.

Žīmas[taisītė]

  1. 1,0 1,1 1,2 www.1911encyclopedia.org
  2. 2,0 2,1 Visuotinė lietuvių enciklopedija, I tuoms, Vėlnios 2001
  3. 3,0 3,1 www.worldlakes.org