Jiezos Krėstos

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Jėzous abruozdielis
Nukrīžioutaja Jiezaus skolptora Krīžiu kalne

Jėzos Krė̄stos (Jėzos, Jėzos ėš Nazarėta; gė̄mė aple 6 m. pr. Kr.4 m. e. m., pasėmėrė aple 29-33 m.) - svarbiausė asmenībė krėkščiuonībie. Īr mėslėjama, kūg Jėzos apraiškė o sokūrė krėkščiuonėškajā vierā ėr ož anuos skelbėmā bova nuteists smerties bausme. Krėkščiuonīs tep pat tėk, ka Jėzos mėrdams atkūrė praeitie prarast prieteliaus galėmībė ī omžėnūji gīvenėmā so Dievo.

Gīvenėms[taisītė]

Jiezos prasėdieje ėš Šventuosios Dvāses ėr gė̄mė ėš Švt. Marėjės mažaė Betliejaus tvartė.

Ons bova baisē ėšmintings: Biblėjuo mėnavuojama istuorėjė, ka Jėzos, būdams 12 metū, sinaguogo rokovuos so fareziejes ėr anėj baisē dīvījuos Jėzous ėškalba.

Jėzos mokieja gīdītė prietelius. Biblėjuo netgė mėnavuojama, ka ons prikielė jau mėrosė mergėlk. Ne ōž ėlga pasklėda gandā apie steboklėngos Jėzous, vadėnama Mesijom gebiejėmus, pasėikė ėr rāšta aiškėntuojos fariezėjus. Anej apkaltėna Jėzū šventvagīstiem ė, so mėniuos palaikīmo, Jėzos bova pasmerkts žiaurē smerte ont krīžiaus.

No vagol krikščiuoniū viera, Jėzos pu 3 deinū prisikielė.