Kraus
Kraus (lot. sanguis) īr cėrkoliojontis jongēmasis audėnīs, sodarīts ėš skīstuos krauja plazmas (aple 55-60 proc.), krauja lōsteliu (aple 40-45 proc.) (raudonūju krauja kūneliu (erėtocėtu), baltūju krauja kūneliu (leukocitu) ė krauja pluokšteliu (trombocėtu).
Soaugis žmuogos tor organėzmė aple 5 lėtros krauja (6-7,5 proc. kūna svuorė), ėš katrū 3,5-4 lėtrā cėrkoliou kraujagīslėm. Kraus gal būtė parpėlams ėš vėina žmuogaus kėtam, pasėnaudojos krauja duonorīstė.
Torėnīs |
Kraujė sandara [taisītė]
Kraus sudarīts ėš skīstuos krauje plazmas (aple 55-60 proc.), kraujė lōsteliu (aple 40-45 proc.) (raudonė̄jė kraujė kūnelē, baltė̄jė kraujė kūnelē) ė kraujė pluokštieles (trombocėtā). Kraus īr specifėne kvapa, sūruoks ė klompus skīstis, katruo vandenėle juonu koncentracėjė īr pastuovi ė sudara 7-7,8 pH. Nažīmus tuos ruodīkles nokrīpėms nu nuormas gal pakenktė organizmou. Zars vėsa laika pastuovi īr krauje sodieties spalva ė chemėnės savībes. Anuoms keitontėis itarama lėga. Kraujė sontīkėnis tonkīs īr aple 1,060. Klampoms prėklausa nu plazmuo esontiu baltīmu, ė nu kraujė kūnieliu koncentracėjės. Kraujė kūnieliu santīkėnis tonkis īr dėdlesnis negu plazmas, dieltuo centrafugoujent anėi nusied ont miegintoviele dogna, vo vėršou sosėrenk plazma. Tēp īr nustatuoms kraujė kūnieliu ė plazmas santīkis, arba hematokrita vertie (nuorma – 0,36-0,48 l/l, arba 36-48 proc. nu bendra krauje kieke). Ba tuo, ipīlus kraujė i miegintovieli, pu katruo čiesa anamė nosied erėtruocėtā, katruo nosiedėma greitis īr dedele svarbus nustatont žmuogaus lėgas.
Funkcėjės [taisītė]
- aprūpėn audėnios deguonėm, maista ė kėtom madžiagom;
- ėšgaben ėš audiniū anglėis dvėdeginė ė kėtas madžiagu apīkaitas atlėikas;
- dalīvaun organėzma apsaugėnės reakcėjiės;
- kovuo so lėgas sukelančēs mėkraorganėzmās;
- geb krešėtė;
- atlieka termoregulėcėne fonkcėjė;
- humoralėškā paded regulioutė organizma organu sėstemas veiklo (hormonās);
Krauja lėgas [taisītė]
Sosėjė straipsnē [taisītė]
