Literatūra

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Senas knīngas

Literatūra – luotīnėšks žuodis (litteratura) ė reišk – tas, kas parašīta.

Anou sudara koriuos nuorint šalėis, koriuo nuors laikuotarpė vėsė parašytė dalīkā, korėi īr skėrstuomė i gruožėnius (literatūrinius), muokslinius, tekninius, inpormacinius ė kėtuokius.

Gruožėnė literatūra išreišk žuodini mena. No senū laikū ana skėrstuoma i tris pagrindėnės dalis –epa, līrėka ė drama.

Paprastiau sakont literatūra īr mena rūšės, kor žuodēs ė sakėnēs nupiešamė pasaulė (žemės, dongaus, vėsuokiausiu daiktū, gīvū būtībiu, žmuoniū) vaizdā, i ėlgiausius aprašīmus surėktavuojemas intrigas ė vėsuokiausė veiksmā, ka skaitītuos gal isėjaustė ė pargīventė, tarsi dalīvautom tūs aprašītūs veiksmūs ė vėskou matītom sava akimis. Literatūra pagal rašīma būda ė išdiestīma i puopieriaus lapa skėrstuoma i pruoza (neeiliuota) ė puoezėjė (eiliuota).