Pīmpė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
NorthernLapwing.jpg

Pīmpė (da gīvė, pīmpis, luot. Vanellus vanellus) īr paukštis, katros prėklaus siejėkėniu šeimā (Charadriidae).

Kūns īr lėgė 32 cm, sver' 200–260 g. Ont galvuos tor ėlga kouda (patelės kouds trompesni ož patėna). Kūna vėršotėnė posė īr žalsvā jouda. Gerklie ė kakla prėikėnė dalė joudas, žondā balti īr. Oudega balta so plate jouda jousta ont gala. Maži paukštokā blankesniū spalvū, nego suaugi. Snaps jouds, kuojės rauduonas. Pīmpė īr trompiauses kuojės torėntis siejėkėniu šeimuos paukštis.

Lietovuo pīmpės skraid nu onkstīva kuova. Ėšskrėdėma praded vėdorvasari, bat nedideli polkā laikas lėg spalė. Žėimuo Šiaurės Afrėkuo, Indėjuo, Kėnėjuo.

Miegst atvėrus pluotus, pėivas, ganīklas, dėrbamus laukus. Lėzda suk ont žemės, atvėruo vėituo. Ded 4 grūšės skvarmas keušios, katrėi īr žalsvi, ėšmargīti nerīškiuom plėmėm. Peri 24-26 dėinas. Ėšved vėina vada. Nuognē triokšmingā ė zlastingā gin lėzda nu bikuokiu isėbruoveliu.

Pīmpės jied bestoborius. Īr nuognē guvus, tonkē skraid, kučiuojas uorė, skardē klīk „gī-vi-gī-vi“