Romano Prodi

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
 Crystal Clear app korganizer.png  Šėtam straipsni īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma
Romano Prodi

Romano Prodi (g. 1939 m. rogpjūtė 9 d.) - Italėjės puolėtėks, bovės Italėjės mėnėstros pėrmėninks.

R. Prodi 1961 m. bėngė teisės stodėjės katalėku onėversėtetė Mėlanė, muokies podėpluomėnies stodėjuos Mėlanė, Boluonėjuo ė Luonduona akuonuomėkas muokīkluo. 1969 m. apsėžanėjė so Flavėjė Fronzini, tor do vākus.

Muokslėnė ė pruofesėnė veikla[taisītė]

Nū 1963 m. Boluonėjės onėversėteta puolitėkas muokslu skīriaus asistėnts. 1966 m. gava pruofesuoriaus laipsni ė pruofesuoriava ligė 1999 m. Pagrėndėnės muokslėnes vkluos krīptis bova smolkaus ė vėdotėne versla vīstims ė antitrestėnė puolėtėka. Vėliau užsijiem valstībes ė rinkas santikiū bėduom ė ivairiū kapėtalėzma muodeliū dėnamėkas nagriniejėmo.

Nū 1984 m. iki 1995 m., so pertrauko nū 1989 m. lėgė 1993 m., bova dėdžiause Italėjės valstībėne huoldina prezidėnts.

Puolitėnė veikla[taisītė]

1978 m lapkrėtė mienės tapa Italėjės pramuones mėnėstro G. Andreotti vadovaunamam mėnėstrū kabinietė ė anou dėrba iki 1979 m. kuova mienės'.

1995 m. vasar R. Prodi subūrė cėntra-kairies koalėcėj Ulivo (alīvmėdis), katra vėliau laimieje rėnkėmus. Ana bova pėrmuoji kairiūjū pergalė rėnkėmus nu Ontra pasaulėnė kara. 1996 m. R. Prodi patapa Italėjės mėnėstro pirmininko. Griežta taupima puolėtėka leid Italėje prisijungtė pri eura zuonas. 1998 m. R. Prodi pralaimiejė balsavėma dėl pasitikiejėma viriausībė ė atsistatīdėn. Pu tuo uns ikūr' sava partėj, katruos atstuovā iškart bova išrinktė i Euruopas parlamėnt.

1999 m. kuova mienėsi R. Prodi tapa Euruopas Kuomėsėjės pėrmėninko i anou dėrba iki 2004 m. pabėnguos. Svarbiausias ivikis anam vadovaujint bova 10 naujū nariū prijėmėms 2004 m. gegožė 1 d.

2006 kuova 17 d. pu eiliniu Italėjės parlamėnta rinkėmū tapa mėnėstro pirmininko.

Nūruodas[taisītė]