Sovėjos
Sovėjos senuovės baltu vieras dėdlēvīris. Ons mėnavuojams 1261 m. slavu kruonėkuo (Juona Malalas kruonėkas vertėmė).
Legėnda
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Aple Sovėju rokounama tuokė legėnda:
Sovėjos bova mirtingos. Vėina čiesa ons sugava šerna (kuili), ėšėmė anuo devīnēs bložnis ė prisakė ėškeptė krauja sūnams. Kraujė sūnā bložnis sojiedė. Sovėjos isiota. Tumet ons sumėslėje nukeliautė ī pekla. Anam nikāp nesėsekė praėitė aštuoniū pekluos vartu, ale anam pagelbėjė vėins anuo sūnū. Tep Sovėjos prasėbruovė ė par devintus. Bruolē atrade, ku vėins anū pagelbėjė tievō, nuognē ožpīka ė pagelbosės sūnos rīžas surastė tieva. Ons sutaisė vakarėine tievō, a ont vakara ėškasė anam doube žemie. Ont rīta tieva paklausė, a tas gerā miegās. Tievs sujenčījė, ku ana jied kėrmėnā ė šliožā. Ont kėtuos dėinuos sūnos pataisė vakarėine ė ikielė tieva kūna i medė kamėina mėiguotė. Ont rīta paklausts tievs atsakė, ku naktė ana kondusės bitės ė polkā koisiu. Tretė dėina sūnos pataisės vakarėinė ožkielė tieva ont lauža ė paklausės, a tas gerā mėiguojės. Tievs pasakes, ku mėiguojė, kap kūdėkis.