Stėrta

Stėrta ī dėdlė sokratū šiaudū, javū aba šėina krūva. Tep nūpjauti javā, šėins, šiaudā ī sokraunami laukūs, kluojėmūs – anūs gerā ėšposta vies, ėšsausėn, tep anūm naėšmėrka rasa. Javus, ka būtom galėma paprastiau nūrinktė, i stėrtas liuob kraus sorėšė̄ i kopetas.

Daba traktuorēs sosokts šėins, šiaudā tepuogė kraunamė i stėrtas ī.

Da stėtuom žemaitiūs sīkēs šauk i kuokė kituokė krūva – mediu, šakaliū, žabū.