Svieta krepšėnė čempijuonats

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Svieta vīru krepšėnė čempijuonats īr ontrs palē svarboma vīru krepšėnė tornīrs pu Uolėmpėniu žaidīniu.

Svieta čempijuonats vīkst vėinkart ketvėriūs metūs. Anamė žaid rėnktėnės ėš vėsū žemīnu.

Istuorėjė[taisītė]

Pėrmasā svieta čempijuonats ivīka 1950 metās Argentėnuo. Ėš vėsa jau īr ivīkė̄ 14 čempijuonatu.

1958 metās toriejės vīkt svieta čempijuonats neivīka, nes rengiejē - Čilės respoblėka nespiejė atlėktė vėsū darbū, FIBA tornīro metams nukielė ė ons ivīka 1959 metās. Pu tuo vielē magtīngiausės kuomandas sosėrėnkdava kas ketorė metā, ale pradiejė kėlt nesklondumu so kėtās tornīrās diel sosėmaišiosiu metu ė svieta čempijuonats, toriejis vīktė 1971 metās, ivīka 1970 metās. Nu tuo čiesa ons vėsu laiku tėkslē vīkst vėinkart ketvėriūs metūs.

Daugiausė kartu Svieta čempijuonata rėngė Argentėna ė Brazilėjė - pu do kartos.

Daugiausē čempijuonu tėtolu tor JAV (4 auksa medalios), Jugoslavėjės ė TSRS (pu 3) rėnktėnės.

Svieta čempijuonā[taisītė]

Metā, kor vīka čempijuonats, šalis - čempijuons

  • 1950 Argentėna - Argentėna
  • 1954 Brazilėjė - JAV
  • 1959 Čilė - Brazilėjė
  • 1963 Brazilėjė - Brazilėjė
  • 1967 Urugvajos - TSRS
  • 1970 Jugoslavėjė - Jugoslavėjė
  • 1974 Puerto Riks - TSRS
  • 1978 Fėlėpinā - Jugoslavėjė
  • 1982 Kolumbėjė - TSRS
  • 1986 Ėspanėjė - JAV
  • 1990 Argentėna - Jugoslavėjė
  • 1994 Kanada - JAV
  • 1998 Graikėjė - Jugoslavėjė
  • 2002 JAV - Jugoslavėjė
  • 2006 Japuonėjė - Ispanėjė
  • 2010 Turkėjė - JAV