Termuodinamėka

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Termuodinamėka īr muokslos, tėrons bėndras makroskuopėniu fizėkėniu sėstemu savībės. Palē oždoutiū puobūdi gal būtė:

  • bendruojė (skvarmolou bėndrus metuodus ė funkcėnius rīšius),
  • relētīvėstėnė (apibendrėn rīšius rēškėniams košontiuosė inercėniesė atskaituos sėstemuosė),
  • dialektrėku ė magnetėku,
  • heteruogenėniu sėstemu,
  • kemėnė
  • teknėnė.

Termuodinamėkas princėpus ėr ėšvadas grind statistėnė fizėka.

Termuodinamėkas diesnē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Glabns straipsnis: Termuodinamėkas diesnē
  • Nolėnis diesnis: Termuodinamėnė līgsvara. Kumet dvė sėstemė, terp katrū termuodinamėnės līgsvaras nie, sāveikau terpo savi, anuos keitas energėjė ėr / aba medega (materėjė), ligė prigaun termuodinamėnė līgsvara.

Termuodinamėnė līgsvara apjem termėnė līgsvara (šėloma, temperatūra), mekanėnė līgsvara (darbs, sliegėms) ė kemėnė līgsvara.

  • Pėrms diesnis: (energėjės tvermies diesnis).
  • Ontros diesnis: oždaruo sėstemuo, šėloma nagal tekietė ėš šaltesnė kūna i šėltesni nenauduonont darba.
  • Trets diesnis: temperatūrā artiejont pri absoliotaus nolė vėsė pruocesā stuo.