Vėsata

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Hubble ultra deep field.jpg

Vėsata īr begalinis kosmuosa erdvielaikis, so ten esontė energėjė ė materėjė. Vėsata skėrstoma i stebėmajė ė teorėnė. Vagol Dėdliojė spruogėma teuorėjė vėsatuos omžios īr aple 13,7 mlrd. m. Tėk nedėdlė vėsatuos dali sodara žvaizdies ė kėts atuomėnis materėjals, a vėsks kėts īr naveizėmasės materijals ė tamsiuoji energėjė.

Universum - C. Flammarion, Holzschnitt, Paris 1888, Kolorit : Heikenwaelder Hugo, Wien 1998