Šnīpštielie

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Šnīpštielie

Šnīpštielie aba kėrmėns (luotīnėškā: Vipera berus, onglėškā: Common adder, vuokīškā: Kreuzotter) īr troča torintė gīvatė, katra given Lietouvuo.

Kūna vėršos palšos, tomsē rods, 75–80 cm ėlgoma. Ėšėlgā nogaras vingioun roda aba jouda jousta. Makaulė platė, trėkompė īr, ont anuos īr X skvarmas rašts. Gīvatokus ved jau gīvus.

Lietovuo šnīpštielie tonkė īr. Būn šlapiūs medies, medės ākštelies, ėškartūs, pamediūs, tīrūs, paežeries ė vėitūs, kor aug aukšta žuolie. Anou patink šiltas vėitas, tudie gol īsauliou. Par žėima būn krūvuo graužėku londūs, kormiu orvūs, pu kelmās. Žėimuo nug spalė lėgė balondė. Daba kāp daug liūnu īr ėšsausėnt, tāp šnīpštieliū pamažiejė̄ ī. Gīvatokus ved rogpjūti.

Šnypštielie medioun naktėis pradiuo - jied mažus graužėkus (pelės, pelienus), drėižus, varlės, kiaušius, vabzdius, kėrmėlus. Žmuogaus ana tīčiuom nepoul, bet jēgo ont anuos ožlėp aba ana pakostin ta ana skaudē kond. Šnīpštielės kondis ī tročīzna, bet nug anuo miršt netonkē.