Švėnts Jorgis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Švėnts Jorgis ė smaks ont Varniu herba

Švėnts Jorgis ī katalėku švėntāsis. Anuo vards grākėškā ī Γεώργιος ė rēšk „žemdėrbīs“. Aplė anon gīvenėma mažā kas žėnuoma ī. Gėmė Jorgis Mažuojuo Azėjuo, Kapaduokėjuo, slūžėjė imperatuorė Diakletėjana vaiskė. Rokounama, ka patsā imperatuorios miegėna atkalbietė Jorgi nug krėkštiuonībės, bet ons anam pasakė̄s: „ēnam i švėntīkla ė paveiziesam, a tava dievā prījėms ėš monis apiera“. Tūmet ons švėntīkluo prī Apuoluona abruozdielė pasakė̄s: "A prījėmsi ėš monis apiera, katra tėktās čīstajam Dievou tink doutė? ", ė paržegnuojė abruozdieli. Tūsīk vėsi dievātiu abruozdielē nūkrėtė̄ nug altuoriu ė sobīriejė̄, vuo Jorgis bova ėškonkėnts ė nūkėrsdints 303 metās. Vierėjama, ka Švėnta Jorgė kaps ī Diaspuolie, Palestėnuo – ta vėita ī dėdlē lonkuoma maldėninku.

Švėnts Jorgis spierē palėka dėdlio švėntuojo. Ons ī Onglėjės, Grozėjės, Puortogalėjės, Kataluonėjės, Lėgūrėjės kieravuotuos. Ons glabuo vėsus žalnierius, ricielius, strielčius, keliautuojus, ginkladėrbius, vuo tepuogė ūkėninkus, žemdėrbius ėr anūm gīvuolius. Anuon švėntė (Švėnta Jorgė dėina, Juorė) ī balondė 23 dėina.

Abruozdieliūs Švėnts Jorgis vaizduonams tonkē – ons ėšruod kap siedėns žalnierios ont žėrga ė so ėitėm aba kardo galabėjans smaka. Da šalėmās anon stuov panalė, katra Jorgis gelbiej. Ta panalė ī karalātė, katra smaks pagruobė̄s ī.

Žemaitē Švėntam Jorgiou būdavuo kuoplīčielė prīvarties, ba anūs kuožna dėina praēn gīvuolē. Vuo Švėnts Jorgis narsos ī, geruos šėrdėis, tūdie gīvuolius glabuo. Ka ons ont žėrga, ta vierīj, ka ė žmuogou talkėn so žėrgās. Da anuo abruozdielius kabėn klietės, ont skrīniu dongtiu.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Alė Počiulpaitė. „Tautodailės siužetai, personažai, jų vaizdavimas“. Liaudies kultūra, 1992, 1, psl. 40−43.