Švėnts Ziduorios

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Švėnts Ziduorios. Paminklos Meksėkuo

Švėnts Ziduorios ī katalėku švėntāsis, katros, palē raštus, gīvenė̄s 10501130 metās. Rokounama, ka ons bovė̄s dievabaimings ispanu valstėitis, ciela sava gīvenėma slūžījė̄s pas ūkėninkus. Kap Ziduorios meldas, tap aniuols ož anon ė liuob arė̄s, ė siejė̄s. Vuo kad Ziduorios dėrb, tap aniuols ož anon meldas.

1170 metās Švėnta Ziduorė nabašnėnks bova parkelts i Šv. Andriejaus bažninčė Madridė. 1692 m. ana i švėntūju stuona ikielė puopīžios Grėgalios XV-āsis. Vuo anuon patė, Marėjė Tuorėba tepuogė bova paskelbta švėntāja, bet tėktās 1697 metās, puopīžė Anėcėta XII-uojė.

I Lietova Švėnta Ziduorė abruzdielis pakliova par jiezoėtus. 1636 metās Žemaitiu vīskopīstės sinuods nūtarė, ka rēk vėsūs parapėjūs isteigtė artuoju ožtariejė Švėnta Ziduorė draugėjės. 1854 metās bova ėšleista kninga „Švėnts Ziduorios Artuos“ (Swentas Izidorius Artojas), katrā nuognē miega skaitītė žemaitē.

Abruozdieliūs Švėnts Ziduorios ėšruod kap paprasts valstėitis – so jautēs, rakondās (šakė, plūgo, dalgė, kastovo, retiau so špragėlo), ronkuo tora ruožontio ė krīžio. Švėntam Ziduoriou žmuonis kuoplīčielė būdavuoj tūliaus nug nomū, šalėp laukū, ba ons jogis laukus prīveiza. Žmuonis vierīj, ka Švėnts Ziduorios kieravuoj laukus nug sausmės, amara, nug par dėdlė lītingoma. Švėnts Ziduorios ara, vuo aniuolā siej, ėr ėšvėrkštē. Aniuolā, aplinkou anon švaistīdamėisi, anam teika vėsuokė pagelba.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Alė Počiulpaitė. „Tautodailės siužetai, personažai, jų vaizdavimas“. Liaudies kultūra, 1992, 1, psl. 40−43.