Šv. Ontana Paduvietė bažninčė
Šv. Ontana Paduvietė bažninčė īr baruokėnė-klasėcėstėnė Telšiū vīskopėjės katedra, pabūdavuota 1761-1791 metās (dabartėnis buokšts bėngts 1821 m.). Pri anuos īr ėr Telšiū dekanats. Vėinintelė Lietovuo bažninčė, torontė dvėukštė altuorio. Katedra pabūdavuota ont aukštiausės Telšiū Insolas kalna. Gerā matuos miesta panuoramuo. Pri anuos stuov bovės bernardėnu vėinoulīns (dabartėnė semėnarėjė (ikorta vīskopa V. Borisevičiaus 1927 m.)) ė vīskopū rūmā (pabūdavuotė 1929 m., palē žīmaus tuo meta arkėtekta V. Dobeneckė briežėnius). Īr šalėp ėšlėkės bodīnks, katramė seniau bova pėrmuojė Telšiū muokīkla (būdavuota 1798 m.). Švėntuorio so Katedras aikštė jung vartā, šaukamė Garbies vartās. Vėsa šėta bodīnku kuompleksa žmuonis miegst vadintė "Žemaitėjės Vatėkano".
Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Šalėp bovosės (laikėnuos) bažninčės 1624 m. pabūdavuots bernardėnu vėinoulīns, katrėi bova pakvėistė fundatuoriaus Telšiū žemės valdītuojė (seniūna) LDK puokanclerė Puovėla Sapiegas ėr anuo patiuos Kuotrīnas. P. Sapiega ton dėrba sekdams kėtū magnatu pavīzdio: J. Chodkevīčė (1609 m. ikordėna bernardėnus Kretinguo) ėr A. Valavīčė (1614 m. ikordėna bernardėnus Tītovienūs). Fundacėjės akta 1624 m. kovo 31 d. patvėrtėna tėkrāsis Telšiū savėninks karalios Žīgėmonts III.
1650 m. surė̄sta vīskopa Petra Parčevskė rūpesnio naujė medėnė bažninčė. Ana par 1702 m. miesta gaisra sodegė. Šalėp bova pabūdavuota Loreta Švt. Panuos Marėjės kuoplīčė, katra vieliau tapa morėnės bažninčės šuonėnio dėdioujo altuoriomė.
1738 m. pabūdavuota naujė medėnė.
Bernardėnu mūrėnė vėinoulīna (L skvarmas) vėins šmuots pabūdavuots 1702 m., kėta - 1762 m. Ėš Kretingas parkelta muokīkla, katruos mūrėnis dviaukštis bodīnks ėškėla 1796 m. (dabā dā stuov).
1761 m. pradieta būdavuotė mūrėnė bažninčė, 1794 m. kuonsekrouta. Naujuojė bažninčė gava dvėgoba Loreta Dieva Muotinas ė Šv. Ontana Paduvietė varda.
1802 m. sodarīta sotartės pabūdavuotė prībažnītė ė 2 buokšto (pribūdavuots tėk prībažnītis).
Par 1830-1831 metu sokėlėma bažninčiuo bova švėntėnamas sokėlieliu boriū vielevas.
1853 m. oždarīts bernardėnu vėinoulīns, bernardėnā ėškeldintė i Kretinga ė Tītovienus. Klebuona J. Moncevičiaus rūpestio 1862 m. ėšmūrīts bažninčės buokšts, nes bažnītė diel kalna slinkėma pradiejė skėltė. Jau 1867 m. gauts valdiuos leidėms remuontoutė anūn.
1881 m. gauts leidėms remuontoutė audruos apgriauta buokšta. Ons nugriauts ė pabūdavuots nūdėinas. Arkėtekts Piotrs Serbinovičios 1893 m. sopruojektava švėntuoriaus tuora ė vartus, 1896 m. parėngė bažninčės remuonta pruojekta. Ana so partraukuomės remuontouta lėg 1914 m. Ikūrus Telšiū vīskopėjė, bažninčė 1926 m. tapa katedra (vīskops Jostėns Staugaitis).
Arkėtektūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Bažninčė vielībuojė baruoka ė klasėcėzma stėliaus, stačiakompė plana, vėinabuokštė, so trisėinė apsėdė. Vėdos 3 navu, atskėrtū pėliuorēs, dėngtū skliautās, balkuonā. Meistros Jorgis Mažeika sokūrė septīnis altuorios, vėins ėš anū (didīsis) īr vadėnams Loreta Švt. Panuos Marėjės. Puožemiūs (senuosiuos bažninčės) bova irėngta sodietinga hipuokaustėnė šėldėma sėstema (rasta par kasėniejėmus 1987 m.). Īr kriptas kor palaiduotė vīskopā J. Staugaitis, V. Buorėsevīčė, P. Ramanausks.
Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
