Aptarėms:Dvėlinkė

Nasotinko so Jokelas atmetėmo:

• unt/uns/skrundi t.b. ont/ons/skrondi - vikipedėjės nuorma (vz. [1], 3 punkts)
• Kas par žuodis "Soaugė̄iss", t.b. "soaugės", gė "ė̅" nauduojama vėn, kor ī šaknie lt. "ę" ė ivardžiuotėniūs, ė dā kaikor
• prīlinksnis/prīšdelis lt. "į" visumet rašuoms "i", vuo ne "ī"
• kilmėninka linksnis "gīvoliaus" rašuoms "gīvolė" (vz. [2], 9 punkts)
• galėninks "šnėblė" rašuos, vuo ne "-e" (vz. [3])
• vėitėninks "svietė" rašuos, vuo ne "-e" (vz. [4])

Jė nasotinkat - ožginčīkat.

u/o, manau, turėtų galioti kaip ir kitos dualinės rašybos galimybės. Šito ignoracijos nė neįsivaizduoju.
Šičia yra argumentacijos klaida, kai manoma, kad dviejų reikšmių vidurkis bus teisingiausias variantas. Dabar jūs norite panaikinti dvi galiojančias dalyvines galūnes (ė̄i ir ėn) ir taikyti kompromisinę (ė), kuri niekur nenaudojama.
Į visada rašiau ī ir tik dabar prikibo? Žinoma turėtų išlikti ilgoji ī vien todėl, kad iš nosinės padaryta tariama ilgai. Gal kituose tarmės plotuose čia kitaip?
Šnekamojoje kalboje sakome gyvuliaus. Kaip kas nori, tas taip sako. Čia rašyba laisva.
Dėl paskutinių dviejų aš kategoriškai priešinuosi tavo taisyklėms, kad ilgųjų ė gale nereikia.
Jokela 16:33, 2009 balondė 15 (UTC)

Če nator būtė doalėzma, kap ė liousuos rašības. Jė būs - ta gausas kuošė (jau ī). Kelės pastabas:

• Būktās ė torietom čė būtė ta tava "û", mona "ó", bet žėnklams nesont - rēk rašītė kap ėšēt vėinuodā. Kažkuokė nuorma tor būtė. Ta nuorma nie tuobola, bet nieks geriau napasiūla :(
• Tuokė dvėbalsė kap "ė̅i" nie, dalīvis gal bėnktėis: skrėdėi (kretingėškē, Akmenė), skrėdėn (Telšē, Varnē), skrėdė̅ (Mažeikē (palē Girdeni)). Raidies kėtonėškoms vert žmuogo pamėslītė kāp skaitītė - ta todie ė prijimts "ė̅". Analuogėškā so "ō"
• Naprikėba pri tava "ī" - pamatė :). Aš neso givenėmės anon tarės ėlgā. A tavėi soprontams ožrašos: polė šou ī katė, gal puolė šuo yra dvi katės? Kažkuokė nasamuonė :D Pagaliau §12.4.a: "-i visada vartojamas ten, kur bendrinėje kalboje rašome ilguosius nekirčiuotus -y ir -į:
  – bk vagys – š. žem. vagis, bk. piemenys – š. žem. pėiminis / pėimėnis, bk. vandenys – š. žem. vondėnis / undinis, bk. patys – š. žem. patis;
  – bk vagį – š. žem. vagi, bk piemenį – š. žem. pėimini / pėimėni, bk. brolį – š. žem. bruoli;
  – bk (sen.) norįs, beturįs – š. žem. (ret., sen.) nuoris, batoris / beturis, bk. norį, beturį – š. žem. nuori, batori / beturi;"
• kėlmėninks so "-aus" ī tik pas telšėškius. Kėtor ī "ė", net ont ŽKD pažīmiejėma ī "Žemaitė pasos".
• Vuo diel tava "ilgųjų ė gale nereikia" ta aš nasopratau - tamsta kėrčiouni gala? Pagaliau "ė" žemaičiūs visumet trumpa, ėr ėš sava trompa net skaituos kap "i". Tas galiuo vėsuos vėituos, ta galvuos soktė nie rēkala.

zordsdavini. 89.249.83.65 06:51, 2009 balondė 17 (UTC)

Monėi nie rēkala kažkuokiuos dėrbtėnuos šnektuos taikītėis. Skėrk kalba nū tarmies. Čėšėt tor būt uliava. Tor pu kelis variantus vėsor galiuot, kėtēp čė jau neb tarmie gautuos. Jokela 10:48, 2009 balondė 17 (UTC)

Jė žemaitiu aš laikītiau tarmė - ta vikipedėjės aš net nebūtiuo kūrės. (zordsdavini) 78.59.160.150 05:09, 2009 balondė 20 (UTC)