Vikipedėjė:Ruoda

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Vikipedėjė:Kalba)
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Čė gal vīktė ivairės dėskosėjės sosėjosės so kalbuos rašėmu.
Naujė tema pradiekat tāp: == Pavadėnėms ==.
Jė tema sosėjosė so straipsnio - geriausē, ka pavadėnėms būtom anuo nūruoda.

Abėcielė[taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Nier tuokiū lietovėšku raidžiu: ą, ę, į, ų, y, t.ī. nier nuosėniu balsiu ėr "y", katra rašuoma "ī".
    Pasėnauduokat arba klavetūras ėšdiestīmo Rašības pamuokas, arba redagounont esontės žemiau "Žemaitėškas raidės: Ā ā Č č Ē ē Ė ė Ė̅ ė̅ Ī ī Ō ō Š š Ū ū Ž ž", katruos isėterp kor rēk, arba su alt derinēs ėlguosiuom raidiem iterptė
  2. Žemaitiu abėcielė.
  3. Jė Tomsta nauduojat Microsoft Windows uoperacėnė sistema - galat sosėinstalioutė klaviatūras ėšdiestīma patuogu žemaitėškā rašībā. Parsėsiūstė galat ėš [1].
    • Idėigėms
  • parsėsiuntė arkīva baltic.zip. Anūn ėšarkīvouni ėr paleidi baltic.msi.
  • Tumet noėini i ruodos nustatīmus, spaudė kū pašalėnti lietoviu ruoda.
  • Paskum vielē pridedi lietoviu ruoda no pridiedams pasirėnki klaviatūra Baltic (QWERTY). Ė vėskum pabaigis spaudė OK.
    • Nauduojėms - pasėrinkus 'LT' ėšdiestima so Baltic klavetūra, raidės vēk tāp:

      Nuspaudus dešėnė 'Alt' klavetūra keitas tāp:

      'Shift' keit mažas raidės i dėdeles.

Dvėbalsē[taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Vėituo lietovėšku ė, o dažniausē gaunas žemaitėškas ie, uo.
  2. Daugėskaitas vardininks, pvz. vyrai, medžiai, plaučiai, tories galūnė ā, ē - vīrā, medē, plautē. P.S. prīš e, ē, ė, ė̅ dž, č galūnie vėrst d, t. (Tiksliau, ėšlėikt nepakėtosės).
  3. Dvėbalsiaus nie.

Trompū balsiu numetėms galūnie[taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. „1. Jeigu galūnė yra buvusi trumpa ir niekada negali turėti kirčio, balsis visai išmetamas. Tokiu atveju taip ir rašome be galūnės balsių, pvz.: ved „veda“, bieg „bėga“, mīl „myli“, knės „knisa“, lauks „laukas“, gers „geras“, kėts „kitas“. Išmesdami iš galūnės balsį a, žemaičiai dažniausiai nepalieka ir prieš jį esančio priebalsio j, pvz.: kraus „kraujas“, naus „naujas“, vies „vėjas“, rēkalau „reikalauja“, lašnuo „lašnoja“. Įsidėmėtina, kad išnykus galiniam balsiui kai kada išlieka minkštasis priebalsis – jo minkštumą būtina žymėti apostrofu: visuotinai taip tariamas veln’s arba vel’s „velnias“, labai dažnai – gal’ „gali, galima“, nagal’, kel’s „kelias“, žal’s „žalias“, pačiose pietinėse šnektose – gul’ „guli“, mīl’ „myli“, tīl’ „tyli“ ir t.t. (žr. dar § 21). Trumpieji balsiai išlieka, jeigu galūnė turi ar bent iš principo gali turėti kirtį, pvz.: varna, sėina „siena“ (plg. daina, spīna), kartės „kartis“, klietės „klėtis“ (plg. naktės „naktis“), 2 a. (to) mīli, stuovi, smėrdi / smirdi (plg. gėrdi / girdi, goli /guli ir 3 a. mīl / mīl’, stuov, smėrd).
    2. Trumpasis balsis a neišmetamas iš sunkiai ištariamų priebalsių samplaikų, tik šiaurinėje dalyje vietoj a ištariamas trumpasis o. Taigi rašysime: balsas arba balsos, miešlas arba miešlos, kėpšas, kipšas arba kėpšos, daržas arba daržos, guzas arba gozos ir pan.
    3. Nekirčiuotose galūnėse vietoj bendrinės kalbos ilgųjų balsių žemaičiai taria trumpuosius. Vadinasi, tose pozicijose ir rašytinos trumposios raidės (net jeigu balsis labai neryškus), pvz.: tieva „tėvą“, buoba „bobą“, katė „katę“, kiedalė „kėdalę, kėdutę“, žalti „žaltį“, muoli „molį“, vīru „vyrų“, torgo „turgų“, matīto „matytų“ (galima ir forma matītom), augės „augęs“, sėrga „sirgo“, dėrba „dirbo“, mergas „mergos“, naktis „naktys“. Šiaurinėse šnektose kalbant greitesniu tempu minėti trumpieji balsiai gali ir visai nublankti – girdėti beveik kat’ „katę“, muol’ „molį“, vīr „vyrą“, torg „turgų“, dėrb „dirbo“. Vis dėlto tokiu atveju trumpuosius balsius būtina rašyti, remiantis aiškiuoju atskiro žodžio tarimu. Eiliuotoje kalboje juos galima ignoruoti, nes iš tikrųjų tokie redukuoti balsiai atskiro skiemens nesudaro – jie tik nujaučiami iš galinio priebalsio spalvos ir tam tikrų kamieno priegaidės bruožų.“[2]
    Nukondinietė rēk tvarkingā

Rašība[taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Svēki, bėškė induomē monėi so rašība čišitās gaunas: a pagal Girdeniaus ėr Pabriežas kningelė, a da pagal kažkon? Ligtai žemtaitiu kalbuo nie "F"? Ar "Pinansā" par dornā skomb? Diekou ož reakcėjė, Šiaurė
    • Svēka prisėjungos. Gridenis rašė apė tas tris (f,h,ch) raidės "Žemaitiu žemie". Īr tuokėi žuodē kāp fainē, fidivaliau ė t.t. saka, ka tuokiū iaugusiu žuodiu kāp ė nekeisė, vuo karto so f ė h so ch palėka. Bet sakė anas rēk vartuot' atsargē, jė sakuom so p - ta ė rašuos, jug tuokiū žuodiu kāp chalva, Homers, himnos narašīsė kalva, Omers, imnos - nasoprasam kon nuoram patis pasakītė. Zordsdavini 05:52, 23 Gegužės 2006 (UTC)
  • Visus pakvėisu pasimuokintė rašīt' žemaitėškā internetė (lietovėškā) [3] Zordsdavini 09:11, 24 Gegužės 2006 (UTC)
  • Čė rašīso kuomentarus diel rašības: Rašības pamuokas. Zordsdavini 10:05, 14 Birželio 2006 (UTC)

Ė ėlguojė[taisītė straipsnė wiki teksta]

Ė ėlguojė
  • Tāp jau īr, ka žemaitē tor vėina raidė, katruos nie nikor kėtor - ta ė ėlguojė. Jė poslapis atpažīstams kāp UTF-8 kuodoutė, ta anas gal atvaizdoutė: Ė̅ ėr ė̅. Dėdliuojė bėškė kreiva. Svarbiausē, ka žmuonės anon galietom rašīt' taisīdamė tekstos. Rēktom padėrbtė kāp taisont lietovėška īr raidiū lėntelė, ta tinās anon itrauktė. Zordsdavini 11:52, 5 April 2006 (UTC)
  • Padėrbau redagounont galėmībė iterpt' Ė̅ ėr ė̅. Kāp ė minavuojau, dėdliuojė "negražė", bet kažkas panašaus. Zordsdavini 13:44, 20 Balandžio 2006 (UTC)
  • Nauduojo Firefox, ta ne matiau, ka ont IE "ė̅" ėškraipa, tiksliau dara "ė" ė kvadratoka, bet jau geriau tāp, nē netoriet tokiuos raidies. Zordsdavini 08:21, 21 Balandžio 2006 (UTC)
  • Sveekj, aš nesupront vesaa tuos žemaitiu rašiibs , je kas nuor koort raašt lai paveiz kap raaš kaimynaa latvee žvedaa estaa , lai pasiklaus kap rokou žemaitijuo , a mes nuoreem teep truopnee atkartuot lietuvju kalbuos varijant ? Paveiziekeem kap žemaitijuo sudaruom gemenj , laikaa , tad galeem kažkuu vejkt. Da va vejn paastab : tokiuos raidies kap Ė pas zemaitius nie , ii raidj E ir ii raidj IA arb A umliauts , teep rokou euruop , i buukeem mes euruopietee , Diekov .. Virgjis . Atsiprašau je kuu ne tov paderbau.
  • Rašta nerēk kort', ons senā īr. Jau nu 5 dešimtmetė atsėradės, tik 90-ās kap naujė dvėratė atrada. Sakā rašīt' kap latvē - gi tāp ė rašuom, juokiū ą,ę,į,ų nier pas mumis. Tik tradėcėjės saitās sosėjos so lietuviu (pvz., minkštoma žėnklos "i", ne "j" kāp pas lėnkus ar kt.). Pas mumis tāp pat nie "lietovėškas" "ė", ana "žemaitėškā" "ie" pavėrst, ale vėituo lt "i", kaikor būn "ė". Daug kas nu tarmiū priklausa, pvz., kretingėškē saka "poskobėlis", telšėškē "puskubilis", bet "poskobėliaus". Niuansu daug īr. Aukštiau eso nuruodės nukreipėma, kor gal pasėskaitīt' apė uofėcelė žemaitiu rašība. Zordsdavini 06:26, 25 Gegužės 2006 (UTC)
  • Mon atruod ka raašt reek tuobulint i tu reek dariit veess laik , eess as skaits api tu raašt , tik va vejn mon atruod ,ka teep sudietingaa rašont , jaunims net nevejzies i tou raašt , i ons žlogs .
    Vakaruu euruop met lauk raids lauk katruu nie angl abecielie , kudie mum reek apsunkint saav datuorj daarb?
    Nebijuokeem saav ronkeliem anuu kejst , ons ta nie oficials rašts , ta i muus rokaun ,katrou rokounam numuus, katrou reek sauguot !!
    Žemaitee rokoun modernee , lai i anuu rašts buun moderns .
    Aš eess jau skaits api zemaitj raašt senee , i gaal pasakiit , bent pas munj teep nerokou , galuuns nukapuots , pavz:
    galiet - aš galj , to galj , ons gaal .
    Diel I a J diejem , aš sutink , ka geriau I diet , bet minkšt priebalsj kap reek žiimiet ? Apuostruop ?
    Diel Ė , nu ni vejnuo euruops kalbuo neraaš Ė , nu kudie mums žemaiteem reek diet Ė . Su lietovešk Ė , niek beendr nie . Vuo so atver E , ta i pruobleem , pavz žuodie " galeem " če ne E tie - pavz angl. "back" , ar šveed "är" , latvee abejees variantaas raaš E . Če i rimt pruobleem , i anou reek spreest.
    Da vejns daliiks del galuuns tareem . Žuodie lopt , es.l. vns 1,3 asm. i dgs 3 asm. taraas "lopp" , "a" nesitaar, bet galunj aspiruonaas , nu gaal rašiit "aš lopo" , "ons lop" , bet geriau isiklausios , kirtis kreent un "p" i an palejkt labaa akcentout.
    Da vejns daliiks diel dvigarsj tareem . Žuodie "vejns" , kitor taraas "vens", bet diel lužtontsj priegaidsj "i" nebie kap nuormalj "i" . Geraa garsee pasakuom , nu ? Pakartuojam ? :)
    Geraa tad , sekmies jum , mon pavardie i vaards - Elseeks Veergj žemaiteškaa.
  • Tāp jau bova nusprė̅sta kalbėninku ė nie kuo naujė ėšradėnietė, galū galė baltėška rašība mondrė īr. Kebloms īr tas, ka žemaitē vėinuodā neraša (o gaila). "ė" īr būtėna, pamegenk parašītė žemaitėškā "Gieda kaip gaidys". Palē tavėm: "Geid kaap gaidiis"? Aiškoma rēk. Tradėcėjes gerbtė ėrgė rēk. Rēk ne naujē ėšradėnietė raidės, vuo stabėloma rašībuo ėšmuoktė, ka sedėškis soprastom kon ožrašė varnėškis, vuo nepoltom lietovėškā (%#$&*^#? anglėškā!) sosėrašinietė. Zordsdavini 10:38, 14 Birželio 2006 (UTC)
  • Vuo gail ka kazks nuspreend už kažkuu keet , kor žemaitiu sediedam' Velniou pri staal . Girdiejau kap rokou Plungie , Skoud' , Kretinguo , Mažeikiuus . I par raadej ka rokou zemaiteem valond , mon teep par duuš' paareit , no teep ii atitruukee žemaitee tenaa nu saav rokavemuos' . Vuo rašiim tradecej nuo kuok' če gaal buut , nematau aš anuos . Vakaruu Euruop tik gaal anou pasigeert' kelees tukstontees meet . Vuo mes kou galeem ? Bej , sakaa ka balteškaa rašiib mondr' ? Sugalvuot tik mondree ii , labaa lengvee gal veskuu parašiit' . Geid ( gejd) kap gaidiis (gaidys) , kas če švaak'? Bej , mon neraaš datuors' latveškuom raidiem , nepiiket ka aš doboltaas rašau .
  • Diel 'geid' - aš nuoriejau tavėi paruodītė, ka ba ė žemaitē nagal būtė :) gaunas: 'geidžia' arba 'gieda'. Rašības pagrindā bova parašītė dā žemaitėjuo (Šiauliūs), ka laikraštoks 'A mon sakā?' būtom vėinuods ė narašītom vėsė kap papoul. Paskaitīk sava kalba garsē. A naprimen tavėi panevežietėškas tarmies. Nutīlamas raidės (gail', nuo' (nori), stuo' (stovi)) rēk rašītė diel aiškoma. Vuo diel dvėgobu raidžiū - gi redagounont apatiuo īr tuos raidės, tik paspausk ont anū
    Žemaitėškas raidės: Ā ā Č č Ē ē Ė ė Ė̅ ė̅ Ī ī Ō ō Š š Ū ū Ž ž
    Zordsdavini 11:24, 3 Liepos 2006 (UTC)
  • Latvee abejees variantaas raaš paaprast E tad , net kas muokuos laatv' kaalb veituo geidžia E ded taašk - e. kad atskeert raid' . Pavz - Te.vs ( tievs ) ir Tevs (tevs, pluons), ontreep kap lietuviu e i ė .
  • Pas anus jau šiuokė tradėcėjė. Kadangi žemaitiu rašība īr ont fuonetiniaus pagrinda, ta 'ė' īr sprėndėms skaitėma sosėpratėmou. Ėlguosės raidės ėrgi tāp pat līgē. Latviu bėškioka žėnau, ta tėn anū pseuda 'ė' īr tuoks tarpinis variants tarp 'e' ėr 'ė'. P.S. pasėrašīk. Zordsdavini 06:55, 19 Liepos 2006 (UTC)
  • Laatviu pseuda e. ii muus e , i nie juoks taarpins' varijaants , vo gaarss e anim ii muus vadeenam ė . Aš gal' laisvaa susirokout' latveškaa , tad nie če juok' stebookl , i nebluogaa eess išnagriniejs' anuu gramaatek .. Virgis
  • Nu, šaunē, ka muoki, ale tradėcėjės īr tradėcėjės. Nasėnuor anū keistė. Vuo galū galė - teknuoluogėju līgis īr kėts, ta ė liousā gal rastė klavētūruo. Ėš naujė dvėratiaus naėšradinieso. Zordsdavini 08:05, 5 Rugsėjo 2006 (UTC)

Kalbuos bėndrėnėms[taisītė straipsnė wiki teksta]

Kažkon rēk dėrbtė, ka mūsa rašība daug nasėskėrtom. Rēk palē esamas taisīklės pas mus rašītė vėino varianto, nes vis tik narimtā atruoda, kumet kikvėns skėrtingā raša. Tudie kvėito dabā diskutoutė "žemaitėškas bėndrėnės rašības klausėmo". Zordsdavini 05:38, 17 Spalio 2006 (UTC)

Aš manau kad reikia sukurti rašybos taisykles kuriomis visi rašantys turėtų vadovautis Tadas12 16:27, 17 Spalio 2006 (UTC)

Nieka nerēk kortė, dvėratė jau ontra karta nebeišrasēm, jau vėskas īr padaryta - īr išleista Pabriežas gramatėka i rašybas taisīkles, tik anuoms rēk nauduotėis. Algėrds 16:31, 17 Spalio 2006 (UTC)

Algėrds teisus īr - rašības pagrindā īr jau sokortė [4]. Jau ne pėrma karta minavuojo anon. Anus truopnē parsėskaitā ė gali rašītė. Aš labiau nuoriejau čė diskotoutė konkretēs atvejēs. Tāp pat palīgintė rašība. Aš eso ėš Telšiū, deja, nagalo pasėgėrtė, ka telšėškiu tarmė eso gerā ėšlaikės. Armanda (user:Onte) pasiūlėms žuodīnou - gers pauokatėjėms rašītė žuodius, katrėi īr žemaitėškė, ale ne kningėnē (lietovėškė). Žemaitėškas rašības nuormėnėms - ėšlėkėma garants. Tūn ė nuoro darītė.


Svēkė gīvė, aš pats neso prigimts žemaits, vuo galio diskusėjuo dalīvautė kap žmuogos, beveizous i situacėjė lėgo ėš šalėis ė tudie mustās beisėveizous katrus nuorint dalīkus objektīviau ne ton gal padarītė vėinuos ā kėtuos patarmies atstuovs (?) :)

Zordsdavini pamėnavuojė, ka toram mėslītė aple vėina varianta. Čė rēk rokoutėis aple dvejus līgius:

1. Vėins līgis īr, ka žemaitē sovėsam rašītom palē žemaitiu rašības principus, vuo ne miegintom ruodītė sava kalba lietovėškuoms raidiems kap ėšeit:) Toukart onkstesnė kuomentārā īr vėituo ėr čė vėsks dalīks īr aiškos.

2. Ale jau kėts līgis īr, ka rēk puo tropoti mažintė variantu skaitliu - nes kuožna rimtiesnė kalba aplinkou īr dėdliau sonuorminta ne žemaitiu. Daug žemaitiu dabā važioujė gīventė puo vėsa Lietova, vėsa Euruopa ėr vėsa svieta, vuo dā ėr patiuo Žemaitėjuo vākā ne tēp tonkē raša žemaitėškā. Tudie 21 omžiuo rēk mėslītė, ka žemaitiu vākā (katrėi sovėsam nuories rašītė žemaitėškā) neturietom muokītėis 6 skirtingu kalbas variantu. Ontrēp aniems bus daug lengviau paimtė katra nuorintās kėta rašība - lietoviu, anglu ė tēp tuolīn, nes anuos īr dėdliau sonuormintas ėr nator par daug variantu.

Kalbo aple tuokius variantus kap "Užsakītė" ā "Ožsakītė", "Ėšeitė" ā "Išeitė", "nAgalio" ā "nEgalio", "Ont" ā "Unt", "Ons" ā "Uns", "rašībAs" ā "rašībUOs", "ŽemaitiU" ā "ŽemaitiŪ" ė tt. Ėš tuokiu puoru tėktās VĖINS variants tor būtė teisings nuormėnie (žemaitiu bėndrėnie) rašībuo.

(Aple tuoki dalīka kap "douna, pėins" - "dūna, pīns", mėslėjo, nebrēk diskutoutė, nes dėdlioujė dėdoma rašontiu žemaitėškā īr "šiauris žemaitē", t. ī. "douninėnkā". Palē dėdoma ėr vėsė tor rašītė "OU", "EI", kėta kelia nier.)

Žėnuomās, nieks nenuor atsisakītė sava prigimtuos patarmies, tudie pakuol kas galėma RAŠĪTĖ vėina sotarta varianta, vuo BESĖROKOUNONT nauduotė sava paprasta. Lietovio kalbuo tēp pat gal ėšgerstė dialektiniu variantu, ale raša vėsė palē nuorma.

Lingvistams īr idomiau, ka anėi gal sožėnuotė tarminius variantus, ale kalba netor gīventė tėktās diel akademiku besėīduomavėma:) Mėslėjo, dabā svarbiausė, ka jūsu, žemaitiu, vākā ė anūkā (vuo tēp pat tėi žemaitē, katrėi nemuok žemaitėškā rašītė, vuo nuor pargrīžtė pri sava prigimtas kalbas ė derint ana so moderniuoms technoluogėjuoms) sovėsam nuorietom rašītė žemaitėškā. Tudie rēk mažintė variantu skaitliu. Onte 18:44, 2006 Spalio 22 (UTC)

Mon atruod ka geriau rašyt kap gaunas , teep daugiau kas duomieses i diskutous , nenaikinkeem tarmiu , ontreep vesks gauses , nacionalizms kvep teep . Peerm išmuokem rokouteis :) Virgis ..

  • Tamsta Virgė, dėdlē prašau diskotoutė ė prisėdietė pri idiejo (ožsėregistrouk, ka galietiuo parašītė). Diel ė lietovėškuo rašībuo jau smagē pridėskotavuov, net straipsnė aple anuos napraktėškoma bovau radės :). Savėmuonė - ne naciuonalėzmos. Jok sava tautuos nekelo aukštiau kėtū. Zordsdavini 06:22, 2006 lapkristio 6 (UTC)

Dėskotoutėnā īr[taisītė straipsnė wiki teksta]

Čė prašuom pažīmietė nauduojamas skvarmas (fuormas):

  1. Tariamuojė nūsaka:
    • Dėrbtiuo - Rtz aptarėms , Jokela, Velks
    • Dėrbčiuo - Zordsdavini SiaubasBaubas
      • Kuomentarā:
        Aš siūlītiuo nauduotė -tiuo - būtom ėšsauguomas žemaitėšku afrėkatu nabovėms.Zordsdavini 10:44, 2006 Spalio 23 (UTC)
        Aš eso ož "-tiuo". Paiemiau "būtiuo/būčiuo" (tonkiau nauduojams) - "Google" ėš žėmaitėšku tekstu doud "būtiuo" 93 kartus, "būčiuo" tėk 20. Onte 20:57, 2006 lapkristio 15 (UTC)
  2. Tariamuojė nūsaka 2 (trets asmou):
    • Dėrbtom - Zordsdavini, Jokela, Velks
    • Dėrbtou -
    • Dėrbtō -
      • Kuomentarā:
        Keblesnė situacėjė, nes jė nauduotė -tō, ta tas ētom kap vėinuodā so "ą" būdo (gŌsdintė). Zordsdavini 08:56, 2007 lapkristė 16 (UTC)
  3. u/o ėr i/ė kaita:
      • ons, ont, ožtėnk/ožtenk - Onte 21:09, 2006 lapkristio 15 (UTC), Jokela
      • uns/ons, unt/ont, užtėnk/užtenk - Zordsdavini Rtz aptarėms SiaubasBaubas Velks 22:04, 10 bėrželė 2011 (EEST)
        • Kuomentarā:
          Aš siūlītiuo nauduotė vėsor o ėr ė, kor galėma kaita.Zordsdavini 10:44, 2006 Spalio 23 (UTC)
          Sotinko. Kėik eso skaitės žemaitėškas literatūras ė publicistikas, dėdoma autoriu raša "ons, ont, ožtenk". Onte 21:09, 2006 lapkristio 15 (UTC)
          Pruopesuorios Girdenis (vėns stėpriausiu žemaitiu kalbėninku) nažėnont kāp rašītė siūla ėrgė ė,o nauduotė. Zordsdavini 14:41, 2006 lapkristio 16 (UTC)
  4. Afrėkatas:
    • Žemaitē/žemaičiu - Zordsdavini SiaubasBaubas
    • Žemaitē/žemaitiu - Rtz aptarėms, Jokela, Velks
      • Kuomentarā:
        Aš siūlītiuo nauduotė vėsor -tiu -tiou -tio -tiūs ė t.t., t.ī, t, o ne č. Zordsdavini 10:44, 2006 Spalio 23 (UTC)
        Sotėnko, ka rēk rašītė -tiu -tiou -tio -tiūs. Onte 21:22, 2006 lapkristio 15 (UTC)
  5. Kėrtis ėr ėlga balsė galė:
    • Žemaitiū arba žemaičiū -
    • Žemaitiu arba žemaičiu - Zordsdavini SiaubasBaubas, Jokela, Velks
      • Kuomentarā:
        Žemaitē daugiau atėtrauk kėrtė, ta ontra varianta siūlėtiuo. Tik atskėrā žuolie rēk aptartė. Zordsdavini 10:55, 2006 Spalio 23 (UTC)
        Ėr aš eso ož ontra varianta. Onte 21:21, 2006 lapkristio 15 (UTC)
  6. Kėrtis ėr ėlga balsė galė 2:
  7. Telšėškėšks na-, ba-, ta-, tāp:
    • Nebie, tebtor, begalo, tēp, kitēp/kėtēp - Rtz aptarėms SiaubasBaubas, Velks
    • Nabie, tabtor, bagalo, tāp, kitāp/kėtāp - Zordsdavini
      • Kuomentarā:
        Google davė 800/80 Zordsdavini 12:22, 2006 Spalio 23 (UTC)
        Dėdoma žemaitiu raša nebie, tebtor, kėtēp. Onte 21:25, 2006 lapkristio 15 (UTC)
  8. Vėituo šaknėnė 'ą', 'ę':
    • Žousės, oužouls, skėistė, kėistė -
    • Žōsės, ōžouls, skė̅stė, kė̅stė - SiaubasBaubas, Velks
    • Žonsės, onžouls, skėnstė, kėnstė - Zordsdavini
    • Žōsės, ōžouls, skėistė, keistė - Rtz aptarėms
      • Kuomentarā:
        A.Girdenis siūlė visās būdās rašītė ō ė̅.Zordsdavini 11:42, 2006 Spalio 23 (UTC)
  9. Vns. kilm.:

Pamėrštė aptarėmā[taisītė straipsnė wiki teksta]

Pateiko nūruodas i nepastebietas aba naožbėngtas dėskosėjes diel straipsniu pavadėnėmu.

Tai vo tėik nemažā darbū īr. Dėskotoutė diel rašības īr vairo, rēk ton nevengtė. --Vėskuonsos 10:48, 2009 gegožė 13 (UTC)

Lietovėškā so žemaitėška tarmė[taisītė straipsnė wiki teksta]

Gavau nuognē faina kninga aplė žemaitiu padavėmus, katrėi bova parašītė palē vėina vuokītė, katras Latvėjuo dėrba Lėipajas gimnazėjuo. Ton kninga (spausdinta Plīmotė 1893 metās) atskenavau ė laikinā patalpėnau čė. Kou ana īr smagė? Anuo kalba īr lietovėška, alė vuos ne kikvėinam sakėnie lėnd Šliūpa žemaitėškoms. Ta siūlītiuo paskaitėnietė ė pajostė ton dvasė :) Be tuo tėn īr tuokė pasaka "Žemaitiu prasėdėjėms", katra gal laikītė ož žemaitiu bėblėjės pradiuos kninga :D Pats veikals muokslėškā bėškioka īr nuvertints, nes abejuo anuo tėkromo (padavėmu), nes pats daktars būktās nie bovės Žemaitėjuo, vuo vėskon sorinkėn īr anuo stodėntā, katrėi galiejė prisėmėslītė nebūtū dalīku. Nu, bet pradē siūlītiuo paskaitėnietė kāp lingvėstėnė veikala ė pasėmuokintė kuonstrokcėju ar tuokiū žuodiu kap "taralė" ar "kalbažėnīsta". Zordsdavini 13:58, 2007 siejės 3 (UTC)

Kalba prīš ruoda[taisītė straipsnė wiki teksta]

Tonkē īr sakuoma, ka mūsa vikipedėjė mažā lonkoma, vuo jė ė luonkoma, ta nieks neujē neprisėded. Kėik šnekiejaus so tuokēs prietelēs (so muokontēs žemaitėškā rašītė), ta anīms kliūn nuognē mondrė žuodē arba netėkslomā. Trūkst profesanaloma palē anus :( Ta nuorietiuo vėina žuodė keistė, nes ons vės gė nie tėkslos. Tenepīkst Ontė :)
Ruoda pas mumis atsėrada so lietoviu - žemaitiu žuodīno. Pajimts bova ėš čė [5]. Bet mon atruoda, ka čė būs teknėnė klaida. Kāp matuot tinās nie diakrėtėniu žėnklū, īr nuosėnės ė pan. Ta tinās pavadėnėms būktās torietom būtė: GASPADUORIAU, - SOBATA! laida žemaitiu ruodā. Nes jė ė bova tas žuodis nauduojams kalbuos aprašīmou, ta tas bova nuognē senē, nes jau Donkants nerašė tāp. Ruoda rēšk kitkon - lt. pokalbis, ta ė pavadėnėms skomb nuormalē - solietovėntā būtom: "Šeimininke, - šeštadienis! laida žemaičių pokalbiui".
Pabongā. Nuoro, ka pasakītomiet kon i ton tema ė tumet pradietomiem keistė i kalba, vuo ruoda palėkam kumet sosėrinksam kor kap komanda :) Zordsdavini 06:50, 2007 spalė 25 (UTC)

Eso ož ka keistė ruoda i kalba (jēgo nier kuokė mondresnė žuodė). Hugo.arg 09:38, 2007 spalė 25 (UTC)
Mėslėjo, ka rēkals īr apsprė̅sts. Uokatėno visus pradietė keistė RUODA i KALBA. --Zordsdavini 09:19, 2007 lapkristė 9 (UTC)
"Žemaitiu ruoda" truopnē nier teknine klaida:) Čė radau dā vėina nūruoda, eš katruos matītėis, ka
ŽEMAITIU RUODA = ŽEMAIČIŲ KALBA: http://www.vilnius.lt/doc/zemaiciai-visi.doc
"Laida žemaičių pokalbiui" - a tēp rašīte būtom logėškā?:)
RUODA = 1. KALBA, 2. POKALBIS.
Tēp pat lietoviu KALBA tor daugiau rēkšmiū = 1. LANGUAGE; 2. SPEECH; 3. TALKING Onte 11:06, 2008 lėipas 6 (UTC)

Labā maluono, Onte, ka sogrīžā, bet mes jau notarėm nauduotė žuodi „kalba“, rokounont api kalbas (pvz.: lietoviu kalba, žemaitiu kalba). --Vėskuonsos 11:12, 2008 lėipas 6 (UTC)

Gerā, nieks nadraud nutartė:) Žemaitiu aukštaitiejėms īr natūralos ė nasostabduoms process.
Eso tėk prīš vėina dalīka - ka tradicėnius žemaitėškus žuodius i konstrukcėjės VADĖN nateisinguom tėk tudie, ka jaunūmenė vėituo anū īr pradiejen nauduotė aukštaitėškus žuodius ėr konstrukcėjės so žemaitėško akcento. Onte 11:56, 2008 lėipas 9 (UTC)

Je būto pakankamā iruodėmu, ka ruoda gal reikštė ė kalba, prasme lietoviu kalba, žemaitiu kalba, tai so džiaugsmo ė viel nauduotomiem ruoda, no ka, kaip Zordsdavini sakė, ruoda nauduojama prasme pasėšnekiejėmā, puokalbē, no nie žėnuoma, ka ruoda prėtėnk kėtuoms prasmiems. Gi matā, kāp uolē so Zordsavini gėnčėjuomės diel tuo (oOo). --Vėskuonsos 14:02, 2008 lėipas 9 (UTC)

Kėik mona kūmėns tėkėna, ta ruoda netīnk sakont aple kalba. Žemaitiu rokonda – tas anam pasėruodė teisīngs ėr luogėšks variants. Taigis, tuoks mona būtom liaudėšks patarėms. Jokela
Čė keblē īr :( Kuoks pasėrinkėms? ruoda - godu žuodis, ruokonda - lėnku :-/ Zordsdavini 23:00, 2008 spalė 29 (UTC)
Ruoda žemaitē sovuok kāp gīva puokalbi (no ekiau ont ruodas; no sieskiau paruodavuotė, no nikuoki ruoda neišejė ė t.t.). Sunkē isėvaizdėnāms dalīks, ka žemaitis aple kalbuos muoksla galieto sakītė ruodas muokslos. Vo jē ė sakīto, ta galvuo turietom ruodavuojėma mena, vo ne muoksla. Ruoda paversdamė kalbuos sinuonimo geruokā prapletam ruodas istuorėnė prasmė ė rėmtėis če tou, ka kažkas kažkamė bova paminiejės ė kėtēp, būtom ne pats dėktiausis arguments. Kažė a turietom prasmies ė argumėntā susejė so tou, ka mes torem „rokoutėis žemaitėškā“ ė bigtėis vardon tuo nu lietovėšku jau vėsuomenie isitvėrtėnusiu žuodiu. Žuodis kalba žemaitijuo īr isitvėrtėnės ė vėsū poikiasē suvuokams. Tuokės mona – ne kalbininka pastabas. Nauduotos Edededva.

Pastabėlės (tarmė/kalba ir savimonė)[taisītė straipsnė wiki teksta]

Senus žodžius išsaugoti gera mintis, bet kodėl tiek daug svetimybių čia vartojama: čėsas, nedėlia, faninė, bėški, parveiza... negi nėra baltiškos kilmės šių žodžių atitikmenų??

Ir dar pastabėlė, kas yra tie "lietuviški žodžiai" (Jēgo rašīsėm vėin lietovėškus žuodius tėktās bėški pakeistos, nabus onėkaloma efekta)?

Ar sutinkate kad vietoj "lietuviškų žodžių" čia labiau tiktų vartoti "bendrinės kalbos" sąvoką (Jēgo rašīsėm vėin bendrines kalbuos žuodius tėktās bėški pakeistos, nabus onėkaloma efekta)? Juk vartojant sąvoką "lietuviški žodžiai", darosi nebeaišku kas tie lietuviai apskritai yra, nes pvz. aukštaičiai (kaip ir žemaičiai), šneka nesilaikydami bendrinės kalbos (nevartoja vien tik "lietuviškų žodžių"), taip išeina kad ir jie nekalba lietuviškai. Tai kur tada tie lietuviai yra išvis ir kas kalba "tiktai lietuviškais žodžiais"? Žinių vedėjai per TV ir radiją?:)

P.S Čia šita pastebėjimą rašiau daugiau visai žemaitiškai vikipedijai apskritai (nes dažnai čia matau vartojant sąvoką "lietuvių kalba", kurią derėtų pakeisti į "bendrinė kalba", o ne konkrečiai šitam Hugo.arg pasakytam sakiniui.

Ok, jau vėloka, reik eit miegot jau. :) Sėkmės.

Gal svetimybių ir daugoka, bet kol nėra standartizuota arba pasakyta kaip rašyti - jų bus. Šioje žemaičių kalboje svetimybės vartojamos tik tos, kurios vartojamos gyvenime. Kai kurias svetimybes atmetamos - tik trūksta žmonių redagavimui. Jei galite - prisidėkite. Beje, "veizėti" net ir lietuvių kalboje nėra parašyta, kad tai svetimybė.
Dėl "lietuvių kalbos". Šioje vikipedijoje Lietuvių kalba atskiriama nuo žemaičių (tiksliau atvirkščiai). Jei žemaičių būtų skaitoma kaip tarmė - tai nebūtų ir tikslo kurti atskirą vikipediją - užtektu kokio wikicity projekto. Kadangi žemaičių kalba ginčytinas reikalas (jei yra kitaip sakančių ir jų yra ne iki dešimt ar šimto, vadinasi, ginčytinas), pasirinkta atskiros kalbos linija ir šiuo atveju "bendrinės kalba" - netenka prasmės, nes nesuprasi kokios kalbos ji yra "bendrinė". Žemaičiai bendrinės kalbos neturi (ir tikiuosi neturės - užtektų rašybos).
"Lietuviškais žodžiais" aš vadinčiau žodžius, kurie nėra populiarūs tarp žemaičių arba galima juos laikyti svetimybe (!), ta prasme lietuvybe. Pvz., žodelis "siela". "Sėila" niekas nesako, tad jau vien jos vartojimas parodo, kad kažkas ne taip. "Dūšė" slavizmas, bet jis vartojamas pločiai. Žinoma geriau vartoti baltišką svetimybę nei slavišką, bet kur tu dabar rasi kas kieno svetimybę pasiėmęs :D Pvz., lietuvių kalboje yra žodeliai "balandis, posėdis" - jie žemaitiški; "savaitė" - prūsiškas. Tad šiuo atveju aš išsireikšiu - "ar jie limpa" :) Man, ėš dūšės sakau, "siela" niekaip nelimpa. Kitus žodžius dar reiks "perkratyti".
Zordsdavini 08:01, 2007 lapkristė 26 (UTC)

Ar tai atskira kalba ar tarmė - į šį klausimą gali atsakyti tik pačių žmonių savimonė, pvz. tarkim, žmogus yra kilęs iš Kroatijos, nuvažiavęs į Serbija jis kuo puikiausiai galėtų susikalbėti su serbais, nes jų kalbos beveik vienodos, tačiau jis niekaip nenorės pripažinti, kad jie kalba viena ir tą pačia kalba, nes save jis suvokia kaip atskiros tautybės žmogų, reiškia, ir šneka kita kalba. Kitas, priešingas pavyzdys - kurdai. Kai kurios jų kalbos "tarmės" yra taip nutolusios viena nuo kitos, kad bendravimas tarp Turkijoje ir Irane gyvenančių kurdų būtų beveik/visai neįmanomas, tačiau ir vieni ir kiti sakys, kad jie kalba kurdiškai, nes ir vieni ir kiti save suvoks, kaip kurdus.

Visada reikia palikti laisvę pačiam žmogui apsispręsti kuo jam būti ir ypač enciklopedinius straipsnius rašyti kuo neutraliau. Šioje viki dažnai prie straipsnio pavadinimo skliausteliuose rašomas ir "lietuviškas" (bendrinis:)) pavadinimas, pvz. "Osėnauka (liet. Osinauka)". Tas žodelis "liet." sugadina straipsnio neutralumą, t.y lietuvių ir žemaičių kalbos laikomos TIKTAI atskirom - ginčytinas dalykas, laikomas faktu, nepaliekama vietos pačiam žmogui nuspręsti kaip yra iš tiesų. Todėl dėl neutralumo, siūlau to (liet.) nerašyti, paprasčiausiai rašykim "Osėnauka (Osinauka)", taip bus sąžiningiau. Sutinkat?

Geras pastebėjimas dėl savimonės. Ne veltui norint sukurti kurdiškos tarmės vikipediją visi kurdai labai sukilo, nors kalbos atžvilgiu akivaizdžiai skyrėsi kaip latvių ir lietuvių. Man kuriant vikipedėjė žemaitėška, tik vienas lietuviškai kalbantis (nežinau ar žemaitis, ar ne) spėjo pasisakyti - pražiopsojo, tad vikipedija buvo sukurta. Jei būtų sureagavę - nemanau, kad būtų pavykę. Dabar, po metų darbo jau galime matyti ir pirmuosius vaisius - jau malonu skaitinėti (apie rašybos redagavimą nekalbu, dar daug taisyti (ir laaaabai)).
Atgal prie tamstos minties. Jau pats vikipedėjės atsiradimas pasako daug apie savimonę. Nemanau, kad neturintys žemaitiškos savimonės čia rašys - juk jiems žemaičių yra ta pati kaip lietuvių, tad geriau tobulinti lietuvių vikipediją (iš tikro, tai džiaugiuosi dėl lietuviškos vikipedijos platumo, nors ten irgi trūksta neutralumo, kad ir pvz., žemaičius XIII a. laiko lietuviais, bet iš jų tikrai yra ko pasimokyti). Tad čia rašantis žemaičių laiko kalba. Bet čia ne taisyklė. Bet viskas pagrįsta savimone ir įdomumu :)
Ir pagrindinis argumentas dėl lt/lit/liet ir pan. Jei žinote, tai ISO kodas reiškia bendrinę kalbą. Lietuviški pavadinimai pridedami todėl, kad paprastas žmogus atpažintų, ką toks ekstremumas kaip aš ar kitas parašo :D Vadinasi, prierašas lt. pasako, kokioj kalboj tai parašyta. Jei bus tai pateikta skliausteliuos - galima pagalvoti, kad čia kitas žemaitiškas pavadinimas, bet jei žemaičių dar galima laikyti lietuvių kalba, o lietuvių kalbą žemaičių - ne, tai sukeltų tai sumaištį. O jei prirašysi, kad tai bendrinėje, tai galima suprasti, kad žemaičiai turi bendrinę kalbą!!! Tad tektų rašyti "lietuvių bendrinė kalba", o kaip jau minėjau, sutrumpintai - lt. Tad manau, kad mes elgiamės niautraliai. Čia tokia maža analizė.
Mūsų bėda neutralume yra kita - pasivadinom Vikipedėjė žemaitėška, bet rašom vien dounininkiškai. Nėra "důna ė svësts", nes to nėra priėmę žmonės, o tai dūnininkus priverstų pasijusti neužmirštais. Man tai didesnis galvos skausmas. Bet norint visiems įtikti, rašyba pasidarytų gąsdinanti :D Ná vėns prietelis nusésoktō paveiziejés i raiďiū mondrībés, ale onksťiau a vieliau tuo rēks, ka parašés "důnéninks" méslétō aple savė.
Lyrinis nukripimas ;) Zordsdavini 20:04, 2007 lapkristė 27 (UTC)

Valna a liousa?[taisītė straipsnė wiki teksta]

Torio klausėma dėskosėjē - dikuo ont glavnuoje abrouzdele parašīta Vikipedėjė Valna encikluopedėjė ? vuo ne Vikipedėjė Liousa encikluopedėjė. Monei tēp vuodėjės ka mas žemaitē, kāptās dėdliau naudoujam liuosa, liousoms, liuosē, nego valna, valnoms, valnā. Jē torēt pamėslėjėmo - raškiet mona poslapie Pleckaitis 16:44, 2007 groudė 30 (UTC)

Prīš kuokius do mienesio aš ėr mėslėnau, a gers tas ožrašos. Kažkudie tumet munėi pasėruodė "valns" prijimtėniesnis žuodis. Bet dabā tāp nebmėslėno. Smg logo3.png
Dėdlē gers abruozdielis! Monei tēp vuodėjės, ka anou rēktom naudoutė. Pleckaitis 06:49, 2008 sausė 4 (UTC)
Aš tai dažniau nauduojo žuodi "valna", liuosa mon asmenėškā neprijimtėns, bet aiško keitont tuoki dalīk rēk atsižvelgtė i tū katras žuodis īr senėsnis ė labiau vartuojams Tadas12 15:58, 2008 sausė 4 (UTC)

Prietelios a žmuogus[taisītė straipsnė wiki teksta]

Straipsniūs aple suodas labā dažnā nauduojams žuodis prietelius (pvz. gīven 8 prietelē). Mona mėslėjėmu ans tuo vėituo nier tėnkams, kadongi prietelius reišk daugiau draugs, kuolega. Tuo atviejo ans tamė kuotekste vėsėškā netėnk, mėslėju ka geriau nauduotė žuodi žmuoniū vuo gīventuoju. * Hugo pasėruokavėms 09:02, 2008 vasarė 1 (UTC)

Ton rēk aprokout, kon kėtė rokou? Monėi Prietelios = Žmuogos. Samogitia 09:06, 2008 vasarė 1 (UTC)
Prietelis ėš tėkra daugiau rēšk draugs, gers žmuogos, bet senūsiūs raštūs ons tonkē nauduojams īr. Būktās čė tas bova palē puovīza, ka neutralos žmuogos īr gers :) daugiau mentalėnis dalīks. Kap kuokė pagarba. Gīventuos nusaka tėkslē fonkcėjė - gīven. Šēp prietelis ī gana neutralos, ne kap neprietelis - katras īr kateguorėšks - lt. priešas. Aš lėikto pri prietelė, bet gīventuos ėrgė nie babaužis :D Zordsdavini 09:30, 2008 vasarė 1 (UTC)
Mon ruoduos, ka prietelis nier neutralos žuodis, tēp kap rusu laikās ka bova draugs. Statistikuo, atmetos vėsas pilosuopėjės, īr nauduojemė neutralė žuodē. Diel tuo, nesėvaikont ė nepetizišoujint idiejės, geriau tėkto žmuonis (žėnuomās, jē anėi suskaičioutė) arbe kāp statistikuo īr prijimta už tuoki vieneta laikītė gīventuoji. Mon ruoduos, ka prietelios tik padėdėn painiava statistiniūs termėnūs ė apibriežėmūs. Tuo darītė nereikietom. Nauduotuos Edededva.

Stoborinē ar stoborėnē?[taisītė straipsnė wiki teksta]

Dėliodama sistematiką į straipsnius dažnai randu taksonų pavadinimus su galūne "-ėnē": katėnē, kopronogarėnē, arklėnē. Bet yr straipniai chuordinē, stoborinē. pati visur rašau "-inē". Kaip reiktų rašyt iš tikrųjų? Mačiau, kad kažkas keitė "ėnius" į "inius", o kažkas "inius" į "ėnius". Tikiuos, kad vietoj įdėjau klausimą :) Viktė 16:53, 2008 kuova 27 (UTC)

Tēp teisėnguo, čė ir vėita kalbuos klausėmam :) Diel prīsaguos in nie labā skaidros rēkals, kadongi priklausa nu tarėma. Palē muonei in īr geriau palėktė kāp īr a vuo im kėistė i ėm. Ale mažo rēkto autorėtetingesniū prietėliu pareiškėmu palauktė :) * Hugo pasėruokavėms 19:27, 2008 kuova 27 (UTC)
Čė nie prīsaga, gė "ka-tė-nē", "ar-klė-nē", vuo tėi žuodē so -i- ėrgė "sto-bo-rė-nē". Torietom būtė vėinuodā. Diel -im-, -in-, -um-, -un-, ta tėkrā dā nie sotarėma. Zordsdavini 07:17, 2008 kuova 28 (UTC)
Tėksliau - šė nie dvėgarsis, nes nie skėimens :) Zordsdavini 14:58, 2008 balondė 1 (UTC)

Jongtoks „ė“[taisītė straipsnė wiki teksta]

Skomb kāp jouks, ale rēk norartė ė diel jongtoku rašības. Tū atveju dėskosėjės uobjekts - jongtoks ir. Nuors muožnē kėikvėins nauduo „ė“, rēk ton tėkslē nostatītė, nes gal atsėrastė naujū nauduotuoju, katrėi tuo gal nežėnuotė. Da daugiau - galbūt aš klaidėngā mėslėjo, ka tas īr labiausē priėmtėns variants. Pastebiejau, ka „ėr“ nauduo Jokela, vuo aš patsā ėš pradiū ana nauduojau. --Vėskuonsos 16:28, 2008 spalė 27 (UTC)

Aš rašau palē tešėškius: prīš balsė - ėr, tēp - ė. Pvz.: "vāks ė tievs", "eglė ėr ōžouls". --Zordsdavini 20:22, 2008 spalė 27 (UTC)
Vėsėškā prėtaro. --Vėskuonsos 11:20, 2008 spalė 28 (UTC)

Prīsagas[taisītė straipsnė wiki teksta]

Nuorietiuo sovėinuodėntė prīsagas, katra lietovėškā skomb „-ininks“ rašība. Mona galva geriausē muožnē vėsor skambietom īnėnks (dainėnīnks, krepšėnīnks, muokslėnīnks). Diel tuos prīsagas rašības ėlgā mėslėjau, kuolē nepamatiau kažkīno pasiūlėma rašītė „-īnėnks“ (lig šiuolē labiausē prėgėjėn īr -ėnėks, -ininks). Ė jok ėš tėkra žemaitiu kalbuo kai katrūs tarmies būdėngs balse paėlgėnėms tuo vėituo (?). Tai kon mėslėjat--Vėskuonsos 16:28, 2008 spalė 27 (UTC)

-īn- dvėgarsė nie, ta dainėnīnks, krepšėnīnks, muokslėnīnks netink. Kažkor ruodavuojuom, ka -in- rašīsam -in-, nesėpainiuos so -en- -> -ėn-. Ta pabonga -inks tor būtė. Dā jė isėklausītom kāp skomb dainėninks, krepšėninks, muokslėninks, ta pastebiesi, ka vėsor n so rėistėnio (paskotėnė), ta ī kap ė nie - "n ėlguojė" :D
Diel -ėninks/-ininks daug pasakītė negalo, bet skīrie "dėskotoutėna īr" nagrėniejuom, kor galėma kaita, ta rašuom ė,o. Čė kėts dalīks :( www.samogit.lt esontiam žuodīnė, ta ī: "Gaspaduorios (slav.) - šeimininks, ūkininks." Jė paveizietė google "ūkininks/ūkėninks" - 81/1 (ė tas pas momis :D ). Siūlītiuo rašītė -ininks. Zordsdavini 20:43, 2008 spalė 27 (UTC)
Mėslėjo, ka rēk nauduotė pamatėnius žuodius. Jego īr šeimīna, ta tor būtė šeiminīnks. 193.219.88.20 07:55, 2008 spalė 28 (UTC)
Ka mes vėstėik esam neo-samogitian kalbuos karta. Šėtās pavėzdīs: onkstiau sakīdava munis (manęs), vo mes vagol sava naujoje sėstema sakuom monės. Jokela 08:15, 2008 spalė 28 (UTC)
Telšiūs, ta tonkiau saka monės, bet i muni
Atsakīms i 193.219.88.20 kuomentara. Pats žuodis šeimīna nie pamatėnis - ans īr sugoldīts ėš šaknėis šeim- ė prīsagas īn, kumet šeimininks tor ta pačė šakni, ale skėrtėnga prīsaga. Tuos prīsagas rašība tor būtė pėlnā sunuormėnta, nebent būtom ėšėmtiū, bet anū nie :). --Vėskuonsos 11:20, 2008 spalė 28 (UTC)

est -> esn[taisītė straipsnė wiki teksta]

Atkreipo diemėsi ī dalīka, kor namatiau mėnavuota, ta īr lietovėška prīsaga est. Ana pas mumis skomb esn: rūpesnis, muokesnis ir t.t. Jokela 21:28, 2008 spalė 31 (UTC)

Prīšdelē[taisītė straipsnė wiki teksta]

Nuorio, ka ėšsakītomiet mėsles aple prīšdielius. Apskrėtā anus vėsus rēk sunormintė. Šegatis, mon dėdliausē painiavuos sukel su ėr per. Onkstiau rašiau so, bėt dabar mon pradieja tėnkamiau skombietė su. Par prīšdielis kāap ėr būtom normalos, bėt susėdara dvėprasmībės, kap pardoutė. Jokela 08:07, 2008 spalė 28 (UTC)

Nelabā ī kō čė nuormintė - jau vėsks nudėrbta īr. Dā pamatūs (žem. pamūrėnkuo) jau sogoldīta bova. Pasėkartuojo (Zordsdavini 22:42, 2008 spalė 29 (UTC)):
  • nu, pri ė prīšdelē: nu-/nū-, pri-/prī- (nou-,prėi- - būn kaikor, bet...)
  • so, ož ė prīšdelē: so-, ož
  • par ė prīšdelē: par- (nikor Žemaitėjuo nesaka per) (p.s. pardoutė/pardoutė būktās skėrtė pardoutė/pārdoutė? Čė šēp)
  • pri tuo patė -sė-: patėka, sopīka, apvėnčiavuojė :)
Namatau prīšdiele ne-na. Kame anuo vėita? Vėinė saka ne, kėti na. Tā a čė palėksem vėita kuožna apsėsprendėmou? Jokela 21:29, 2008 spalė 30 (UTC) (redagouta: Namatau prīšdelė ne-na. Kamė anuo vėita? Vėinė saka ne, kėtė na. Ta a čė palėksem vėita kuožna apsėsprėndėmou?)
Aš specēlē pralēdau :) Jė veizietė ėš daugomuos posės, ta tonkiau nauduojams īr ne-,be-,te-. Pats aš priklausau na-,ba-,ta-. Mūnėi tas īr telšėškiu tarmies rakts. Čė jau būta dėskosėjės (paskaitīk "dėskotoutėna īr" aukštiau). Šēp aš labiau linkės dā vėina raidė pridietė, nē atsėsakītė vėina gražiausė dalīka. Rašītiuo: ná-,bá-,tá. Pvz.: námatau, tábūn, nábgalo/nábágalo. Pri tuo patė ēn ė tēp/tāp so sava vedėnēs, kor rašītiuo: tá̅p (á so brokšnioko vėršou). Zordsdavini 06:41, 2008 spalė 31 (UTC)

Diel kalbuos bendrėnėma[taisītė straipsnė wiki teksta]

Veizietė Vikipedėjė:Ruoda#Kalbuos bendrėnėms. --Vėskuonsos 10:48, 2009 gegožė 13 (UTC) Norėčiau užbaigti taisymus http://cs.wikipedia.org/wiki/Wikipedista:Mostly_Harmless/Infobox_pro_gramatiky#.C5.BDemaitsk.C3.A1_gramatika_.28pozor.2C_na_.C4.8Dl.C3.A1nku_se_pracuje.2C_pah.C3.BDl.21.21.29 čia: infoboksas apie žemaičių kalbą. Labai prašau, padėkite ar pakvieskite kolegas man į pagalbą. Diekou!--Kusurija 14:14, 2009 gegožė 31 (UTC)

Diel pagelbuos Čekams[taisītė straipsnė wiki teksta]

(nukopijuota) Padietiuo, bet nesopronto kas tėn parašīta :/ (Zordsdavini) 78.59.160.150 05:04, 2009 bėrželė 1 (UTC) Man reikėtų rasti daugiau informacijos apie Žemaičių gramatiką, ypač apie veiksmažodžius, taip pat apie vietininko atmainas (inesyvą(velnie), iliatyvą(vakaran), aliatyvą(velniop);(kiek žinau, adesyvas Žemaičių kalboje nevartojamas???).

Toliau norėčiau pasinauduoti situaciją, kai Žemaičių kalba kol kas nera visiškai įteisinta, ir sukurti joje su Žemaičių kalbininkų pagalba chemijos terminologijos sistemą, panašią į tą čekų kalboje, kai galūnės nurodo valencingumą kiekvieno iono, esančio druskoje, (ir šarmuose, oksiduose bei rūgštyse). Pavyzdys čekiškai: I. -ný (hydroxid sodný NaOH) II. -natý (oxid vápenatý CaO) III. -itý (kyselina boritá) IV. -ičitý (oxid uhličitý CO2, bet CO oxid uhelnatý) V. -ičný (kyselina dusičná HNO3, bet kyselina dusitá HNO2) VI. -ový (kyselina sírová H2SO4) VII. -istý (manganistan draselný KMnO4) VIII. -ičelý (oxid osmičelý) Tada galime "sukurti" ir pavadinimus žinomai neexistuojančių (arba tik hipotetinių) junginių (pvz.: manganan(Mn=I.) draselnistý (K=VII) (K(MnO)7) Ačiū, jei galėsite kas padėti.

Gautė ėš „http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Nauduotuoj%C4%97_aptar%C4%97ms:Hugo.arg“ --Kusurija 11:56, 2009 bėrželė 2 (UTC)

Gīvuosės gamtuos žuodīnėlis[taisītė straipsnė wiki teksta]

Kas esot nu Žemaitėjės mažo galietomiet žemiau sorašītė kuokios žėnuot mondresnius žemaitėškus gīvūnu, augalū, krembliu pavadėnėmus, kon būtom galėma aple anūs sokortė straipsnius. * Hugo pasėruokavėms 19:35, 2 bėrželė 2010 (UTC)

Šēp ta būtom vėsā gražē tus jimtė iš Pabriežas „Taislius augyminis“ [6], bet aš tuos kningas netoro. Zordsdavini 08:48, 14 bėrželė 2010 (EEST)
Kelius galio papuorīnt:
  • Kriupis (lt. rupūžė)
  • Eivuons (lt. nėgės lerva)
  • Blėzg (lt. aukšlė)
  • Blezdīnga (lt. kregždė)

Velks 21:18, 5 bėrželė 2011 (EEST)

Pastabas diel atskėrū žuodiu[taisītė straipsnė wiki teksta]

Nuoro užtvėrtintė kaikatrus žuodius (mona tekstus ėrgė taisīkat, nes aš pats seniau rašiau kėtēp). Tēp pat jė kėlst kuoks žuodis - če braukat. Remous „Žemaitiu žemė“. Zordsdavini 10:17, 15 bėrželė 2010 (EEST)

  • Če - ne "čė"
  • -si- - pvz., pasitėka, apsiriedė

Mėnkštōma žėnkls žuodiu gale[taisītė straipsnė wiki teksta]

Kāp manuot, a reikietom mūs rašītinie kalbuo kaikuriū žuodiu gale nauduot mėnkštōm žėnkl? Jug mes, Žemaitē, miegstām numēst bendrėns kalbuos galūns. Pajīmkēm ka ė (bėndr. kalbuos) žuodi galūnes (galinīnka līnksnis), su mėnkštōm žėnklo žemaitėško rašytomeis tēp: galūn(ь)s. Kėtė pavīzdē: mergēl(ь) veituo mergēle(V ė G līnksniūs), akmen(ь) veituo akmeni (G līnksniē). Pavīzdiou nauduojau ruskiu mėnkštōm žėnkl - ь.

Pakomentouket, diekou. Velks 21:18, 5 bėrželė 2011 (EEST)

Mėslėno, ka nerēk nauduotė mėnkštoma ženkla. Pleckaitis 00:35, 6 bėrželė 2011 (EEST)

Mėslėjo, ka geriau tėktom nauduotė "'", pvz. žuodi veln's. Mėnkštoma ženklos pas rosus īr grīnā slavėšks rašmou. Dar, musiet gėrdiejē, ka mes banduom rašītė nuormėnta kalba, ka balagans nasėgautu, diel tuo V ė G lėnksniūs nanokertam balsiu "ė", "i". Jē duomėn, Tamsta paveiziek Žemaitiu kalba. ;) --Vėskuonsos 21:41, 9 bėrželė 2011 (EEST)
Aha, dabā jau žėnau :) O dėl tū mėnkštōm žėnklū, ta tēp sutėnko so tāv argumėntās, nes pervėiziejau konstėtucijuo aprašīt Lietuvuo galiuojontė raidīna - nier juoke mėnkštōm žėnkla, katras galietom būtė panauduots. Tėk šēp, mėslėjau, ka būt gerā išlaikīt sāvėtus žemaitēms rokondas bruožus, neaukuojėnt anū, sėikōnt sokōrtė aiške bendrėne žemaitiu kalb. Nes če tas pats kielis, katrū pasėrīnk lietuviu bendrėns kalbuos kūriejē. Nebūčiaū prīš, jėgu paskiaū neatsėrastom tuokiū veikiēju, katrėj teīg ka mūs kālba ī paprastiausē tėk lietoviu kalbuos tarmie, nes atseit anėj vėskūn soprōnt kumet skait... Bet tėkruovie, ėšgėrdė gīvā kalbōnt, niek nekērt...
Če tėk mōn pamėslėjėmā, neprėjīmkėt ož grīn pinīng :) Velks 22:53, 9 bėrželė 2011 (EEST)
Geri pastebiejėmā. Jē dėskotoujam, a žemaitiu kalba īr, a tarmė, mėslėjo, ka īr vėina, ė kėta posė gal prisidietė pri anuos nuormėnėma ė čiostėjėma - rēk tėk, ka anėi anon gerbtu. Daugoms lietoviu muokslėninku laika ana tarmė, ale svieta lėngvėstā nelabā kas īr sosėduomiejės Žemaitėjė, diel tuo čė priklausa, kāp katros vaizdoujėis kalba. Skėrtėngtoms īr pakankams nu standartėnės lietoviu kalbuos (aukštaitē žemaitė ruodas nasopront). ISO 639-3 kuoda jau toram, kāp ė latgalē. :) --Vėskuonsos 12:29, 10 bėrželė 2011 (EEST)
Labā smagē, ka ī gauts tas kuodielis ė tėik dāug vėskuo noveikta. Tėk vėins dalīks ožkliūn, kudie īr "bat-smg", o ne "balt-smg", ale mes kokėj šėkšnuosparnē esām? :)) Če galietom būtė poikos argomėnts, kudie rēk kēistė tūn "bat-smg" ī "sgs" a "smg".
O va kas mūs kālba liet, ta esām patė̄s kāltė, ka dāugoma žemaitiu giedėjas anuos. Žmuonės tėik ī ožglošīntė tuos lietuvinīnku skleidamuos šovėnėstėnes erezėjes, ka nebžėn kas bēso... Ėstuorėjs nežėnuojėms, tautėškōma nebepuoseliejėms šeimuos ėr ožvės svarbeusės dalīks - teisīngas ėnformacėjės stuoka (aple mūs dėdīnga ėstuorėj, papruočius, koltūr ė t.t.), prīved prė tuo, ka mes pradedām dėdioutėis tou kas nesām, švėntām švėntes per katras garbėnamė mūs pruobuočiu priešā, trumpā pasakios "vėskūn prarīnam kou esām šeramė", niė nesovuokdamė ka mumis nuor ožmaršīntė ė ėntegroutė. Va tuokė ėr īr ta šovėnėstėnė politėka, vėsās omžēs ana bōv ė būs, kāp ī sakuoma: "kėnuos pinėgā, tas ė mozėka ožsāk", bet tėk nuo mūs patiū prėklausa, a mes tėkrā nuorēm pagal tuo mozėka šuoktė! Velks 14:12, 10 bėrželė 2011 (EEST)
Fainē, ka naus prietelis atējė. Būk svēks :) Diel kuoda pakeitėma, ta pruocesos vīkst ė kažkumet tėi sistemas adminėstratuorē ožbėngs tō darba. Diel galūniu kapuojėmu - pasiskaitīk aukščiau: [7]. Zordsdavini 14:35, 10 bėrželė 2011 (EEST)
Maluonē ė mon sosėpažīntė :) Nežėnaū kāp onkstiau ta vėita pru akės prasprūd, bet dabā jau vėsks aiškē so tuom galūniem. Diekou Velks 15:26, 10 bėrželė 2011 (EEST)

Da diel pagelbuos Čekams[taisītė straipsnė wiki teksta]

Atsiprašau, kad vėl kreipsiuos lietuviškai, nes nenoriu privelti klaidų... Gal kas galėtų paaiškinti žodžio kraus linksniojimą, nes negaliu parašyt pilnavertišką straipsnį čekiškame vikižodyne: čia. Dar norėčiau paprašyti sukontroloiuti žemaitiškų daiktavardžių linksniavimą ten pat (žr. kat. substantiva). --Kusurija (aptarimas) 10:06, 28 lėipas 2012 (EEST)

Torietom būtė kāp noms pėrmuo lėnksnioutie (plg. lt. "kraujas"). * Hugo pasėruokavėms 23:12, 28 lėipas 2012 (EEST)
Tai gal labiau kaip veln's, nes įterpiama j yra minkšta priebalsė o noms yra kietojo tipo linksniavimas? --Kusurija (aptarimas) 16:38, 30 lėipas 2012 (EEST)

Na tai ir lietuvių k. "j" yra minkšta priebalsė, bet kraujas linksniuojamas kaip ir namas. Kaip veln`s tikrai negali būti, nes į galūnę patenka "i", kuri kartu su "j" neina (pvz. velniou, bet nepasakysim kraujiou). * Hugo pasėruokavėms 00:43, 31 lėipas 2012 (EEST)

Da diel pagelbuos Čekams: būdvardžiai[taisītė straipsnė wiki teksta]

Labai prašau, padėkite susigaudyti, kaip linksniuoti būdvardžius, pvz, didelis, didelio... didelė, didelės... didesnis, didesnio... didesnė, didesnės... didžiausias, didžiausio... didysis, didžiojo... didžioji, didžiosios... didesnysis, didesniojo... didesnioji... didžiausiasis, didžiausiojo... didžiausioji, didžiausiosios... žemaitiškai. Kiek yra tipų linksniočių? Pvz. žemas linksniojamas kitaip.? Dar prašau sukontroliuoti bei papildyti žodį tas vikižodyne. Jei padėsite, tai būtų didžiulis darbas atliktas, net nežinau, kaip reikėtų atsilyginti... --Kusurija (aptarimas) 11:22, 1 rogpjūtė 2012 (EEST)

Čia sudėtingi gramatiniai atvejai, reikėtų klausti gerai išmanančių. Galiu pateikti tik diletantišką versiją, kuria negalima pasitikėti (be dviskaitos):
  • dėdlis - dėdlė
  • dėdlė - dėdlies
  • dėdliam - dėdlē
  • dėdli - dėdlė
  • dėdlio - dėdli
  • dėdliam - dėdlėj
  • dėdlesnis - dėdlesnė > dėdliausis - dėdliausė
  • dėdlīsā - dėdliuojė > dėdlesnīsā - dėdlesnsiuojė
  • dėdliausēsā - dėdliausiuojė

Šiaip, manau, kad viskas turėtų linksniuotis analogiškai lietuvių k. (t.y., išlikti ta pati linksniuotė). * Hugo pasėruokavėms 23:03, 2 rogpjūtė 2012 (EEST)

Ė̄ vs Ė̅.[taisītė straipsnė wiki teksta]

First I must excuse I write in English here, but ...Tas nauduotuos nasopront žemaitiu kalbuos.

Two days ago I started a discussion in Polish Wikipedia on the pl:Wikipedia:BAR/Articles (it is in July 2015 archives now) page about unifying our articles about letters Ė̄ and Ė̅. They seem to contain similar information, but their titles are different. Alas nobody of the participant knows your language, so we lack information to clean things up.

When searching in bat-smg-wiki I found the alphabet page Žemaitiu abėcėlė, which surprised me with having both types of letter in a single cell (fixed now by User:PtrTlr — see diff).

So I come here with a question:

  • Are the two combinations both valid for denoting 'ėlguojė ė̄' or just one of them?
    And which one?

Additionally:

  • Who/when/why uses the other sign?

Please reply in English or in Polish. --CiaPan (aptarimas) 23:50, 4 lėipas 2015 (EEST)

There is the only Ė̄ . Differences appear because there is no Unicode character for this letter so different combinations were used. Now Ė̄ and ė̄ characters are preffered in this wiki but somewhere you could still find obsolete Ė̅ and ė̅. * Hugo pasėruokavėms 14:47, 5 lėipas 2015 (EEST)
Thank you. I think we can make some clean-up in pl-wiki now. --CiaPan (aptarimas) 15:35, 5 lėipas 2015 (EEST)

Ė̄ vs Ė̅ - image[taisītė straipsnė wiki teksta]

E smg.jpg

According to the explanations given by User:Hugo.arg in section Ė̄ vs Ė̅. above I suppose the image shown to the right needs updating: the horizontal line should be shortened to about 1/2 of its current length.

Or the file name could be changed to reflect the character 'incorrectness'. --CiaPan (aptarimas) 11:07, 6 lėipas 2015 (EEST)