Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
opės → vns. kilm. net ė lietovėškā nie „upies“. Jė mėslėji, ka žemaitėškā īr „opis“ (kas?), ta nȧgėrdiejau, nuors ėr eso gėrdiejis „opālis“. Vuo žemaitėšks „opės“ gal rēkšt kėlmėninka. Jė būtom „opis“ (kas?), ta tor bėngtës -is. „Opė“ tonkiau nauduojama, pvz.: [1]
už-/ož-. Mon ruoduos mes bovuom sotarėn -o- tėn, kor nie aiškē gėrdams garsos. Net ėr Ontės užrašīts žuodis bova „ožtenk“. Bet dabā kažkāp daugiau rondo, ka tam prīšdeliů „-už“ ė žuodeliů „už“ nauduo -u-. Če ėš patėrtës. Kāp jau mėnavuojau, dėdlē lauko gramatėkas (toriejė jau būtė užpraētās metās. Kėtus pavīzďius so -o- kor davē ė tuoliau tǡp rašīkȧm ;)
„anō“. Če tas žemaitėšks ą → on/ou/ō. Če bovuom ėšdėskotavė̄ lt. šaknėnis ą → ō, ę → ė̄. Tō pritaikiau ė īvarďiu galūnē, nes tėn nie trumpa „a“ kap paprastam žuodie. „Anou“ rēšk lt. juo. Jė nauduo „anou“ žuoďiů „jį“, ta rēktom keistė i „anō“. Šēp Plečkaitis īr ėš šiaurės vakarū žemaiťiu, ta tėn tǡp ė saka, bet aš linkės vënuodintė i -ō. „nomou, mediou“ nȧtink če, nes anë atsaka „kam?“.
„veikė“. Če būktās ėšjimtės, nes gīuvo kalbuo tǡp saka, nuors esamāsis „vēk“. Če neso tėkros 100%, bet 80% eso.
pėitrėtėnio → pėitrėtėnė (kėnuo?). Če būktās palėka ėš lt. pietrytinio. Klaida
robežiaus → robežė. Sotariem nauduotė -ė nȧ -iaus. Pas žemaiťius nauduojamas abėdvė skvarmas. -iaus ī retiesnė. Bejė, pats tǡp sakau: robežiaus, peiliaus, sūnaus
tvėrtuobė → tvėrtuovė. Būktās klaida spausdėnont. Če nȧ „senuobė, vielībs“
ė → i, kumet atėtink lt. į, į-: iētė, ispėrtė, ētė i kėna. Če ėš Girdenė–Pabriežas pagrindū
nabova → nebova. Sotariem „ne-, be-, te-“. Nuors pats sakau „nagalo“ ė pan. Ruoda.lt nauduojam nȧ-, bet če jau kėtė megėnėmā. Paruodīs ateitis.
