Pereiti prie turinio

Arala jūra

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Daba dielē kėntante ežera gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 10-15 [2], kėtor 30,4 [3]display:none" Daba dielē kėntante gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 40,4 [3], kėtor 54,5 [2].display:none"
Aralas
Aralas
Aralas
Vėita Kazakėjė, Ozbekėjė
Pluotībė Lėgė nosekėma 1960 m., 68 000 km² [1]

2004 m. - 17 160 km² km²

Kronta ėlgoms Dielē ežera bėstra sekėma sonko nostatītė km
Kėlėms tektuonėnė - jūrėnė
Vėdotėnis gīloms Iki nosekėma bova 15 m [1].

Daba dielē kėntante ežera gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 10-15 [2], kėtor 30,4 [3] m

Dėdliausis gīloms Iki nosekėma bova 67 m [1].

Daba dielē kėntante gėloma skėrtėngūs šaltėniūs dūmenīs skėrtėngė: 40,4 [3], kėtor 54,5 [2]. m

Ondėns tūris 112 km³
Ītek Amu Darjė, Sīr Darjė
Ėštek

Arals (kazakėškā Арал теңізі, ozbėkėškā Orol dengizi) ī droskings nenūtekons ežers vėdorėnė Azėjuo, Torana žemomuo, Kazakėjės pėitvakariūs ėr Ozbekėjės (Karakalpakėjės autuonuomėjės) šiaurie. Lėgė 1960 m. tas bova ketvėrts dėdliausis vagol pluota ežers svietė, bet, nūkreipus svarbiausiu Arala intaku Amu Darjės ė Sīr Darjės ondėni bovelnės laukams liedītė, XX o. 7-a dešimtmetie jiemė bėstrē sektė.

  1. 1,0 1,1 1,2 www.1911encyclopedia.org
  2. 2,0 2,1 Visuotinė lietuvių enciklopedija, I tuoms, Vėlnios 2001
  3. 3,0 3,1 www.worldlakes.org
1960–2014