Pereiti prie turinio

Doblėns

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Doblėns
Šūkis Obedientia Civium Urbis Felicitas Edit this on Wikidata
Žmuoniū skaitlios 592 713 (gīvėntuoju sorašīms, 3 balondė 2022) Edit this on Wikidata
Ikūrėma metā 841 Edit this on Wikidata
Mers Paul McAuliffe Edit this on Wikidata
Geuograpėjė
Prėgol pri Airėjė
Šalės Airėjė
Pluotībė 114,990,000 kvadratėnis metros
Augštoms 20 ±1 Edit this on Wikidata
Ondenė telkėnē Lifėjus, Airėjės jūra, Royal Canal, River Dodder
Koordėnatės 53.3497°N 6.2603°W Edit this on Wikidata
Pašta kods D1-18, 20, 22, 24, D6W, D1-18, 20, 22, D6W Edit this on Wikidata
Telepuona kods 01 Edit this on Wikidata
Žemielapis
Mers Paul McAuliffe Edit this on Wikidata
Žemėlapis

Dublins, Doblėns (airėškā - Baile Átha Cliath, onglėškā: Dublin) - Airėjės Respoblėkas suostėnė, dėdliausis palē gīventuoju skaitlio ė akuonuomėškā ė koltūrėškā magtīngiausės miests. Vēk uora ė jūras oustā, miests īr rītėniam Airėjės saluos šmuotė.

Doblėna gerbs

Oficēlė Doblėna ikūrėma data īr 998 metā, ale pėrmuojė leika miests pamėnavuots 140 mūso eras metās, kūmet Doblėna gīvenvėitė bova vadėnama Eblana.

Vėkingā bova pėrmė̄jė miesta prietelē. Ton fakta iruoda arkeoluogėnē kasėniejėmā Wood Quay, šalėp miesta cėntra, kor rasta vėsuokiu ironkiu, sėinu ė nomū grioviesio.

IX omžiuo Doblėns bova ožjīmts dano. Airē lėikās ožjīimdava miesta, bat naėlgam. 1171 metās danus ėšvarė onglā, katrėims vaduovava Henris Ontros.

Lėgė XVII omžiaus vėdorė Doblėns mėnavuonams, kāp mizerns vėdoromžiu miestalis. Bet 1649 metās, pu Onglėjės pėlėitėnės vainuos miesta bova ožgruobės Oliveris Kromvelis. Tuon meto Doblėnė gīvena aple 9000 prieteliu.

XVII omžiaus pabėnguo miests pradiejė plėistės. Glabna ton prīžastės bova [[pruotestantėzmos|pruotestantu[[ atbiegielē ėš Euroupas. XVIII omžiou Doblėns veikē auga. XVIII omžiaus pabėnguo Doblėns palėka ontro vagol dėdoma miesto Brėtu imperėjuo.

Paskelbos Airėjės naprėgolmībė, 1922 m. Doblėns palėka šalėis suostėnė, koltūras, akuonuomėkas ė puolitėkas cėntro.

Vėdotėnė temperatūra (rauduona), vėdotėnės krėtoliu kėikis

Doblėnė vīraun jūrėnis klimats, kor žėimas īr šėltas, vuo vasaras - vėisės.

Žėima daugiausē līn, aba ēn šlapdrėba. Šlapdrėba gal tēstėis nu lapkristė lėgė balondė. Snėigs vėdotėnėškā ėšsėlaika 4-5 dėinas par metus.

Mėinou[1] Sau Vas Kuo Bal Geg Bėr Lėi Rog Sie Spa Lap Gro 2005-2006 metā
Vėdotėnė aukšta 8°C
(46°F)
8°C
(46°F)
10°C
(50°F)
13°C
(55°F)
15°C
(59°F)
18°C
(64°F)
20°C
(68°F)
19°C
(66°F)
17°C
(63°F)
14°C
(57°F)
10°C
(50°F)
8°C
(46°F)
13°C
(56°F)
Vėdotėnė žema 1°C
(34°F)
2°C
(36°F)
3°C
(37°F)
4°C
(39°F)
6°C
(43°F)
9°C
(48°F)
11°C
(52°F)
11°C
(52°F)
9°C
(48°F)
6°C
(43°F)
4°C
(39°F)
3°C
(37°F)
6°C
(42°F)
Vėsa krėtouliu 67 mm (2.6") 55 mm (2.1") 51 mm (2") 45 mm (1.7") 60 mm (2.3") 57 mm (2.2") 70 mm (2.7") 74 mm (2.9") 72 mm (2.8") 70 mm (2.7") 67 mm (2.6") 74 mm (2.9") 762 mm (29.5")
Tramvajos Doblėnė

Šiaurėniem miesta šmuotė veik internaciuonalėnis Doblėna vora ousts (airėška - Aerfort Bhaile Átha Cliath), kelptās poikos sosėsėikėms so Lėverpolio ė Holėhedo. Ėšvīstėta mašėnu, metala, jiedė, tekstėlės, siovėma pramuonė, laivū dėrbīklas, alaus pramuonė (garsiuojė „Guiness“ alaus dėrbieju kuompanėjė).

Daug Doblėna gīventuoju keliau so kelėivėnėm. Miesta kelėivėnės valda bendruobė Bus Átha Cliath (Dublin Bus), katra tor aple 200 autuobosu. Naktėis meto Doblėnė tēpat važiou kelėivėnės, bet retiau ė tėk tam tėkruom krīptėm rečiau. Naktėnės kelėivėnės žīmėmas N, pvz. kelėivėnė 39, naktėis meto būn 39N.

Miestėnē Traukėnē Doblėnė vadėnamė terp prieteliu Dartās (nu DART). Anie īr dėdlē patuogė transporta prīmuonė, prieteliams, katrėi važiou ėš Doblėna prīmiestė i centra.

Doblėnė veik tramvajē, katrie ėr katrū lėnėjės vadėnas LUAS.

Doblėns īr Airėjės naujīnu ė rīšiū cėntros. Miestė veik daug laikraštiu, radėjė stuotiū, telekomunikacėju kuompanėju centrėniu būstėniu. Tēpuogė čė vėik svarbiausė Airėjės pašta (An Post) ė telekomunikacėju bėndruobiu Eircom, Vodafone, o2 centrėnės būstėnės ė glabnė̄jė infrastoktūras objektā.

  • Doblėna pėlės
  • The Spire monumėnts
  • Doblėna pašts
  • Ha'penny tėlpts
  • Šv. Patrėka katedra

Vagol 2006 m. sorašīma doumenis prieteliu skaitlios bova:

  • Doblėnė:
    • 505 739
  • Doblėna orbanėzuotuo zuonuo:
    • 1 045 769
  • Doblėna regėjounė:
    • 1 186 821
  • Dėdliuojuo Doblėna zuonuo:
    • 1 661 185

Doblėnė gīven ivairiu tautū prietele. Be vėitėniu airiu da gīven onglu, lėnku, lietoviu, latviu, žemaitiu, nigerėitiu, kėnu, okrainėitiu ė rosu.

  1. Weather and climate data from BBC Weather.
Vikitėka: Doblėns – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.