Pereiti prie turinio

Doblėns

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Doblėns
Šūkis Obedientia Civium Urbis Felicitas Edit this on Wikidata
Žmuoniū skaitlios 592 713 (gīvėntuoju sorašīms, 3 balondė 2022) Edit this on Wikidata
Ikūrėma metā 841 Edit this on Wikidata
Mers Paul McAuliffe Edit this on Wikidata
Geuograpėjė
Prėgol pri Airėjė
Šalės Airėjė
Pluotībė 114,990,000 kvadratėnis metros
Augštoms 20 ±1 Edit this on Wikidata
Ondenė telkėnē Lifėjus, Airėjės jūra, Royal Canal, River Dodder
Koordėnatės 53.3497°N 6.2603°W Edit this on Wikidata
Pašta kods D1-18, 20, 22, 24, D6W, D1-18, 20, 22, D6W Edit this on Wikidata
Telepuona kods 01 Edit this on Wikidata
Žemielapis
Mers Paul McAuliffe Edit this on Wikidata
Žemėlapis

Dublins, Doblėns (airėškā - Baile Átha Cliath, onglėškā: Dublin) - Airėjės Respoblėkas suostėnė, dėdliausės palē gīventuoju skaitlio ė akanuomėškā ė koltūrėškā magtīngiausės miests, veik uora ė jūras oustā, miests īr rītėnie Airėjės saluos posie.

Doblėna herbs
   Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Ofėcėjalė Doblėna ėkūrėma data īr 998 metā, bet pėrmuojė leika miests pamėnavuots 140 mūso eras metās, kūmet Doblėna gīvenvėitė bova vadėnama Eblana.

Vėkingā bova pėrmėjē miesta prietelē. Ton fakta ėruoda arkeolougėnē kasėnėjėmā Wood Quay, šalėp miesta cėntra, kor rasta vėsuokio ėronkio, sėino ėr nomu griovėsio.

IX omžiou Doblėns bova ožjīmts dano. Airē lėikās ožjīimdava miesta, bet naėlgam. 1171 metās danus ėšvarė onglā, katrėims vadovava Henrės II.

Lėgė XVII omžiaus vėdore Doblėns mėnavuonams, kāp mėnkos vidoromžiu miestalės. Bet 1649 metās, pu Onglėjes pėlėitėne kara miesta bova ožgroubės Olėverės Kromvelės. Tuon meto Doblėne gėvena aple 9000 prieteliu.

XVII omžeus pabėnguo miests pradėje plėistės. Glava ton priežastės bova protėstantu pabėgėlē ėš Euroupas. XVIII omžiou Doblėns grētā auga. XVIII omžiaus pabėnguo Doblėns palėka ontru vagol dėdoma miestu Brėtu imperėjuo.

Paskelbos Airėjės naprėgolomībė, 1922 m. Doblėns palėka šalėis suostėnė, kultūras, akanuomėkas ė polėtėkas cėntro.

Vėdotėnė temperatūra (rauduona), vėdotėnės krėtoliu kėikis

Doblėnė vīraun jūrėnis klimats, kor žėimas īr šėltas, vuo vasaras - vėisės.

Žėima daugiausē līn, aba ēn šlapdrėba. Šlapdrėba gal tēstėis nu lapkristė lėgė balondė. Snėigs vėdotėnėškā ėšsėlaika 4-5 dėinas par metus.

Mėinou[1] Sau Vas Kuo Bal Geg Bėr Lėi Rog Sie Spa Lap Gro 2005-2006 metā
Vėdotėnė aukšta 8°C
(46°F)
8°C
(46°F)
10°C
(50°F)
13°C
(55°F)
15°C
(59°F)
18°C
(64°F)
20°C
(68°F)
19°C
(66°F)
17°C
(63°F)
14°C
(57°F)
10°C
(50°F)
8°C
(46°F)
13°C
(56°F)
Vėdotėnė žema 1°C
(34°F)
2°C
(36°F)
3°C
(37°F)
4°C
(39°F)
6°C
(43°F)
9°C
(48°F)
11°C
(52°F)
11°C
(52°F)
9°C
(48°F)
6°C
(43°F)
4°C
(39°F)
3°C
(37°F)
6°C
(42°F)
Vėsa krėtouliu 67 mm (2.6") 55 mm (2.1") 51 mm (2") 45 mm (1.7") 60 mm (2.3") 57 mm (2.2") 70 mm (2.7") 74 mm (2.9") 72 mm (2.8") 70 mm (2.7") 67 mm (2.6") 74 mm (2.9") 762 mm (29.5")
Tramvajos Doblėne

Šeurėnie miesta posie vėik ėnternacėjonalėnes Doblėna vora ousts (airėška - Aerfort Bhaile Átha Cliath), keltās pōikos sosėsėikėms so Lėverpolio ė Holėhedo. Išvystyta mašinų, metalo, maisto, tekstilės, siuvimo pramonė, laivų statyba, alaus pramonė (garsioji „Guiness“ aludarių kompanija).

Daug Doblėna gyventojo keliau so kelėivėnėm. Miesta kelėivėnes valdo bendruovė Bus Átha Cliath (Dublin Bus), katra tor aple 200 autobuso. Naktėis meto Doblėnė tēpat važiou kelėivėnės, bet retiau ė tėk tam tėkruom krītėm rečiau. Naktėnės kelėivėnės žīmėmas N, pvz. kelėivėnė 39, naktėis meto būn 39N.

Miestėnē Traukėnē Doblėnė vadėnamė terp prieteliu Dartās (nu DART). Anie īr dėdlė patuogė transporto prėimonė, prietelems, katrėi važiou ėš Doblėna primiestio ė centro.

Doblėnė vėik tramvajā, katrie, ėr katrū lėnėjės vadėnas LUAS.

Doblėns īr Airėjes naujīnu ė rīšio centrs. Mieste vėik daug laikraštiu, radėjė stoutiu, telekomunikacėjo kompanėjo centrėnio būstėnio. Teppat čė vėik svarbeusė Airėjes pašta (An Post) ė telekomunikacėjo bendrovio Eircom, Vodafone, o2 centrėnes būstėnes ė glabnėjė infrastoktūras objektā.

  • Doblėno pėlis
  • The Spire monomėnts
  • Doblėno pašts
  • Ha'penny tėlts
  • Šv. Patrėka katedra
The Spire monomėnts Doblėne

Vagol 2006 m. sorašīma doumenės prieteliu skaitlės bova:

  • Doblėnė:
    • 505 739
  • Doblėna orbanėzuotuo zounuo:
    • 1 045 769
  • Doblėna regėjounė:
    • 1 186 821
  • Dėdlėja Doblėna zonuo:
    • 1 661 185

Doblėnė gėven ėvairiu tautū prietele. Daugeusė gėven airio, onglo, lėnko, lėitovio, latvio, žemātio, negerėitio, kėno, okrainėitio ė roso.

  1. Weather and climate data from BBC Weather.
Vikitėka: Doblėns – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.