Ispanėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Ėspanėjė)
Jump to navigation Jump to search
Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės herbs
Ispanėjės vieleva Ispanėjės herbs
Valstībėnis himnos: Ispanėjės himnos
Ispanėjė žemielapie
Valstībėnė kalba ispanu kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Pilīps VI
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautėnis duoleris (13)
25 200 Tarptautėnis duoleris (26)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Sovėinėjėms
 
1492
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Puolitėnė sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Nacėnalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezėdėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandėdatūra pasiūlius Karaliou ėšrenk Nacėnalinis sosėrėnkėms.

Admėnėstracinis soskīrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ispanėjė sokīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.

Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

Gomta[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštausė vėita: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Žmuonis[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė