Ispanėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)


Ispanėjės vieleva	Ispanėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Ispanėjės gimnos

Dėdliausis miests

Madrids

Valstībės vaduovā

Pilīps VI

Karalios

Pedros Sančesos

Ministros pėrmėninks

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

504 782 km² (50)
1,04%

Gīventuoju
- 2006 lėipa (progn.)
- Tonkoms

40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Terptautėnis duoleris (13)
25 200 Terptautėnis duoleris (26)

Valiota

Eurs

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1
UTC +2

Naprīgolnoms

Sovėinėjėms

1492

Interneta kuods

.es

Šalėis tel. kuods

34

Ispanėjė (ispanėškā España, pėlns pavadėnėms Ispanėjės Karalīstė (ispanėškā Reino de España) īr valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Istuorėjė

Dabartėnės šalėis ėštakas - 1492 m., kumet Ispanėjė palėka sovėinīta. Ale šalėis terituorėjuo žmuoniū gīvena senē. Seniausė posesalė gīventuojē bova iberā, anū vardo pavadėnts pats posesalis. IX o. pr. Kr. pradžiuo ėš nūdėinas Prancūzėjės i Pirienu posesali persėkielė basku gentīs.

Puolitėnė sėstema

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Naciuonalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezidėnts (tapatėnams Ministrou pėrmėninkou), katruo kandėdatūra pasiūlios Karaliou ėšrenk Naciuonalinis sosėrėnkėms.

Admėnėstracėnis soskīrstīms

Ispanėjė soskīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.

Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

Andalūzėjė (Andalucía)
Araguons (Aragón)
Astūrėjė (Principáu d'Asturies astūrėškā, Principado de Asturias ispanėškā)
Balearu salas (katal. Illes Balears, isp. Islas Baleares)
Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ispanėškā)
Estremadūra (Extremadura)
Galėsėjė (Galicia)
Kanaru salas (Islas Canarias)
Kantabrėjė (Cantabria)
Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Catalonha oksėtanėškā, Cataluña ispanėškā)
Madrids
Mursėjė (Murcia)
Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ispanėškā)
La Rijuocha (La Rioja)
Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ispanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

Gomta

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštiausis poškis: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Žmuonis

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā (2020 m. doumenim, 61%).^[1]

Dėdliausė miestā (2003):
- Madrids 3 092 759
- Barseluona 1 582 738
- Valensėjė 780 653
- Sevėlėjė 709 975
- Saragosa 626 081
- Malaga 547 105
- Mursėjė 391 146
- Las Palmos (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
- Palma (Palma de Mallorca) 367 277
- Bilbao 353 567
- Valjaduolėds 321 143
- Korduoba 318 628
- Alėkantė 305 911

Akuonuomėka

Šalėis akuonuomėka poikē ėšsėvīstiosė. Ispanėjė īr šešta palē dėdoma ES akuonuomėka ė pėnkioulėkta svieta akuonuomėka.

Šaltenē

↑ Centro de Investigaciones Sociológicas: Barómetro de Julio 2020, página 21.¿Cómo se define Ud. en materia religiosa: católico/a practicante, católico/a no practicante, creyente de otra religión, agnóstico/a, indiferente o no creyente, o ateo/a?

Nūruodas

[CIS2020-1] Centro de Investigaciones Sociológicas: Barómetro de Julio 2020, página 21.¿Cómo se define Ud. en materia religiosa: católico/a practicante, católico/a no practicante, creyente de otra religión, agnóstico/a, indiferente o no creyente, o ateo/a?

[1]