Gīvībė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Gīvībė ī kuokė gīvata bovėms palaikont pati savė, augėms, gausėnėmāsis, gīvata lāsteliu svēkoms. Gīvībė terp žmuoniū ė žvieriū pasirēšk kap kostiejėms, alsavėms, šėrdėis mošėms (platiau – kap kraujė, kėtū skīstėmu kostiejėms, tekiejėms), svāmingoms (svāmies toriejėms), jiedėms. Smolkesniu gīviu, grību, augalū gīvībė rēškias par anūm augėma, jiedė mediagu siorbėma, vešloma (augalū). Gīvībės pabonga smertės ī – tūmet sostuoj vėsi gīvībėnē vīksmā, gīvats vėrst i nabvēkiantė uorganėnė mediaga, praded ėrtė, pūtė.

Bėndrā ruoduo gīvībė rēšk bikuo kostiejėma, jodroma, svēkoma, žvaloma, tūdie gal būt rokounama ėr aple mėsliu, kuokės vėituos, ondėnė gīvībė. Gīvo šaukiams tuokis žmuogos aba gīvis, katros ne tėktās nie mėrė̄s, bet katros svēks, žvalos, kostos.