Pereiti prie turinio

Geltuonuojė opė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Geltuonuojė opė
Geltuonuojė opė
Geltuonuojė opė
Ėlgoms 5464 km
Baseina pluotībė 752 000 km²
Debits 2571 m³/s
Prasided Tibeta kalnīns
Žiuotis Geltuonuojė jūra
Valstībės/kraštā Kėnėjės Liaudėis Respoblėka

Geltuonuojė opė arba Huanghė (kėnėškā 黃河 = Huánghé) – ontruojė vagol ėlgoma Kėnėjės opė (4700 km) ė vėina ėlgiausiu opiu svietė. Opė tek par devīnės KLR provincėjės (arba autonuomėnės žemės): Činghajo, Sičuana, Gansu, Ningšija, Vėdėnė Monguolėjė, Šansi, Henana ė Šandonga.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Opės pradė – Tibeta kalnīna rītūs, Činghai provincėjuo. Prasided vėrš 4000 m aukštie, pratek Orin Nura ė Džarin Nura ežero, tuoliaus tek Kunluna ė Nanšana pašlaitiems. Vėdoropie Geltuonuojė opė kert Ordosa ė Liosa plīnaukštė, sodara platė salpa. Žemiau gėlēs tarpeklēs prasėverž par Šansi kalnus ė paskotėnius 700 km vingioun Dėdliuojuo Kėnėjės līgomuo. Geltuonuosės opės žiuotis ī Šandongė, Dongingė (Dongying). Opė itek i Geltuonuojė jūra, Bohaivana ilonka, tėn sokor delta.