Islams

Arabu ruodos hieroglėfs, katros reišk Ėslama

Islams īr ontra palē vierojontiu skaitlio svieta viera. Ana īr monoteistėnė viera, ė anuos ėšpažėniejē vadėnamė mosolmuonās. Dievs īr vadėnams Alacho ėr anuo pranašos īr Mahomets. Malduos nomā īr vadėnamė mečetiem. Islams atsėrada 632 m. Arabėjuo. Ans zars ėšplėta vėsam Arabu svietė ė paskiau ė tuolėmesniūs kraštūs (Indonezėjuo, Indėjuo, Torkėjuo).

Islams tor dvė pamatėnė atšakė:

• Sunėzmos (dėdliausė, dėdoma Arabėjuo, Torkėjuo ė kėtor)
• Šijėzmos (mažesnė, dėdoma Iranė, daug īr tēpuogė Irakė, Afganėstanė)

Kėtas palē dėdoma mizernos atšakas: charidžėtā. Kai katrūs šalīs, kāp Saudo Arabėjuo, paplėtosė radėkalė sunėtu islama skvarma, vahabėzmos. Anou vierėj tēpuogė teruorėstėnė tėpa valdės kāp Talibans, Islama valstībė.

Lietovuo tēpuogė īr islama ėšpažīstontiu — mažne 0,1%. Ėš vėsa Lietovuo vēk ketorės mečetės, vuo pėnkta da īr Vėlniou bovosė, pakuol anuos nasogriuovė. Žemaitėjuo mosolmuonu malduos nomū nie.

Islama mens tonkiausē pasėreišk arkitektūruo, kaligrafėjuo, tekstėlie, keramėkuo, stėkla apdėrbėmė.