Jediuotā

Jediuotā

Žmuoniū skaitlios	46 (2001)
Geuograpėjė
Prėgol pri	Klaipiedas apskrėtės
Šalės	Lietova
Koordėnatės	56.261°N 21.714°E

Jediuotā (lietovėškā: Jedžiotai) - gīvenvėitė Skouda rajuonė, Aleksandrėjės seniūnėjuo.

Istuorėjė

Jediuotā īr vėns iš seniausiu kaimū tuos apīlinkies. Aple tou pasakuo tuos vėituos žemie rasts akmnėninis kirvielis, so katrou dėrba onkstīvajemė metala omžiou ar net neuolitė če gīvena žmuonis.

Aple vielesnius laikus pasakuo neitvirtinta senuovės gīvenvietė, katra bova ont rėbuos so Klauseikiu kaimo. Če, šalėp pelkės tarpukarė artuojē pamatė iš žemės išvėrtusius ongliū, degiesiu, apdegusiu akmėnū, muolė, gelžiniu dėrbėniū lėikanas. Ta gīvenvietė bova isėkūrusi dvijū kėluometru pluotė. Aple senuovės koršiu ėr žemaitiu kuovas so Lėvuonėjės ordina riterēs pasakuo pėitinie kaima dalie, Loubas opalė dešėnemė krontė irėngts pėlekalnis, katrou žmuonės vadėn Pėlalė. Anam vėita bova parinkta ont aukšta kīšolė, katros isiterp i Loubas slieni. Ons sauguojė pili iš trijū posiu. Nu aukštumuos posės pili sauguojė do aukštė pīlėmā, katrėi bova sopėltė iš žemiu ėr akmėnū. Tarp anū bova iškastė gīnībinē griuovē. Ont pylėmu senuovie stuoviejė medėnės sėinas ėr tvuoras, katruos, priešou poulont, liuob būtė pėlėis gynieju priedanga, vo priešou – sunkē īveikama kliūtim. Pagal išlėkusius itvėrtėnėmus, tou pėlekalni gal priskėrtė 8–13 omžiu pilims. Ana priklausė če gīvenosėms koršems.

Īr spiejema, ka tuo pilie gīvena sritėis valduovs so šeimyna ėr kariauna. Valstietē, amatininkā ėr kėtė pavaldėnē liuob glaustėis netuolėj pėlėis bovusiuo gīvenvietie. Kā priešos liuob priartietė, anėi vėsė liuob sosėrinktė i pili, ka bėndrā kuovuodamė apsėgintom arba žūtom. Gal būtė, ka če stuoviejė Loubas pėlės, katrou raštūs pamėnavuojė 1253 metās, kā Lėvuonėjės ordina magistros dalėnuos ožkariautas koršiu žemės. Jediuotu kaims, kuo gera, sosėpormava pu 1566 metās pravestuos valaku repormas. 1846 metās kaimė, katros prėklausė Ylakiū parapėjē, bova 36 dūmā (baudžiauninku suodybas so pastatās). 1870 metās kaima žemies, katruos īr ož valakās išskirstytu sklypū sėinas, bova isikūrosės dvi dvijū–trijū suodybu gyvenvietės. Anas vadėna Jediuotu užusienēs. Tās metās Jediuotā prėklausė Telšiū pavieta Ylakiū valsčiaus Aleksandrėjės seniūnėjē.

Tarpukarė kaims prėklausė Mažeikiu apskrėtėis Ylakiū valsčiou. Nu 1920 metu če veikė pradiuos muokykla. Pamėnavuots pėlekalnis īr paskelbts arkeuoluogėjės paminklo. Jediuotu senkapē, vadėnamė Kartalėškė, īr i pėitus nu kelė Jediuotā–Arkšva (Loubas dešėniuojė kronta slienė šlaitė). Nu sena tūs kapeliūs stuoviejė trīs oužoulėnē kryžē.

Nu praeita omžiaus pabaiguos Jediuotūs stuoviejė kuoplytelė, katra bova padaryta 1897 metās. Ana bova medėnė, so kryžmėnio stuogelio, papoušta ornamėntās. Kuoplytelės frontuona nišuos poikavuos šv. Barbuoras, švėntuosės so vieleva, šv. Stanisluova, šv. Mergelės Marijės ėr kėtas skulptūrelės. Kuoplytelės vėdou bova Kristaus karsta skulptūrėnė grupė, katrou žmonės vadėna Velyku grabo. Tėn bova grabė golous Kristos, pri graba stuovous Jūzaps ėr Nikuodems, šalėp klūpuojė Magdalena ėr gedinčiuoji švč. Marijė Suopulinguoji ėr dar bova dvijū angelū skulptūrelės.

2001 metās gīvenvėitie gīvena 46 žmuonis.