Kazīs Grėnios

Kazīs Grinios (lt: Kazys Grinius 1866–1950) bova Lietovuos terpokarė puolėtėnis vēkies, tretėsis Lietovuos prezidėnts. Trompiausē sava puostė ėšbovė̄s Lietovuos prezidėnts par vėsa istuorėjė.

Biuograpėjė

Grėnios gėmė 1866 metās groudė 17 dėinė Selemas Būduos kaimė. Muokies Oškėnės pradėnie muokīkluo. Paskom muokslus tēsė Marėjampuolės gimnazėjuo, kor prisidiejė prī „Aušruos“ platėnėmė. Stodėjava Maskvuos onėversėteta medicėnas fakoltetė. Stodėjuodams dalīvava slaptuo lietoviu stodėntu vēkluo.

1888 metās dalīvava pėrmamė lietoviu demuokratu sovažiavėmė, vieliau poblėkava straipsnius „Varpė“. 1906 metās prisidiejė prī lietoviu demuokratu partėjės pruogramas korėma.

1896 metās apsižanėna so Joana Pavalkītė. Gīvena ė dėrba Pavalkie.

1899 metās žmuona pagėmdė sūna Kazio. 1902 metās Marėjampuolie sosilaukė doktėis Gražėnas.

Pėrmuosės svieta vainuos metās gīvena Rosėjuo. 1918 metās spalė 8 dėina pliešėkaujantīs kareivē nušuovė Joana Grėniovienė ė sonkē sožeidė dokteri Gražėna, katra zars pasėmėrė. Palaiduotas Kisluovuodska stačiatėkiu kapūs.

1917 metās Vuoruonežė ėšrinkts i Rosėjės lietoviu tarība. 1919 metās Prancūzėjuo bova Lietovuos repatrijacėnės kuomėsėjės pėrmėninks. Padiejė lietovems grīžtė i Lietova ėš vuokītiu nalaisvės.

1919 metās grīža i Lietova ė pradiejė taisītėis Steigiamuojė seima rinkėmams kāp vėins valstėitiu liaudėninku bluoka līderiu.

Ėšrinkts i Steigiamāji Seima. 1920 metās bėrželė 19 dėina paskėrts vaduovautė mėnistru kabėnetou, katros valdiuo ėšbova ligė 1922 metū vasarė 2 dėinuos. K. Grėnios ėšrinkts i I, ī, īI Steigiamūsius Seimus. 1926 metū bėrželė 7 dėina ėšrinkts Lietovuos prezėdėnto, katrou bova lėgo 1926 metū groudė 17 dėinuos parversma.

Pu parversma pasitraukė ėš puolitėkas, dėrba medėcėnas srėtie, redagava kelis leidėnius. 1942 metās ož pruotesta rašta vuokītiu valdės ėštrėmts i Ōžoulū Būda. Dėdesniū represėju anam neskīrė diel senīva omžiaus. 1944 metās pasitraukė i Vakarus. Naciu okupacėjės čieso so žmuona ratavuojė žīdu kėlėma Kauna geta kalėni Dmitriju Gelpena anou kavuodamė pas savė. Diutuo po smertėis K. Grėniou so žmuona soteiktsSvieta tautū teisėnguojė tėtols.

1950 metū bėrželė 4 dėina pasėmėrė Čėkaguo.

Bova prīš {{{prīš}}}	{{{tėtols}}} {{{metā}}}	Pakaitė {{{paskiau}}}