Pereiti prie turinio

Kelmė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Kelmė
Žmuoniū skaitlios 7 512 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos) Edit this on Wikidata
Čiesa jousta Rītū Euruopas čiesos
Geuograpėjė
Prėgol pri Kelmės rajuons
Šalės Lietova, Rosėjės imperėjė
Pluotībė 7.85 kvadratėnis kiluometros
Augštoms 128, 126 Edit this on Wikidata
Koordėnatės 55.63°N 22.93°E Edit this on Wikidata
Žemėlapis

Kelmė - miests Šiauliū apskrėtie, 45 km i pėitvakarius nu Šiauliū, rajuona cėntros. Miests tor seniūnėjės statosa. Rītėnio ė pėitėnio miesta robežiom vėngioun Kražantės opė. Kelmie stuov Švt. Mergelės Marėjės Ėmėma i Dongo bažninčė (būdavuota 1908 m.), Liuteruonu-Evangėliku bažninčė, koltūras nomā, Kelmės dvara rūmā ė krašta muziejos, rajuona lėguonėnė. Šiaurėniamė miesta šmuotė īr Kelmės pušīns, ritėnie - kolektīvėnē suodā, vakarėnio parobežio ēn kels Šiaulē-Tėlžė.

Senesnie muokslėnie literatūruo gal ožtėktė, ka Kelmė pėrma lėika pamėnavuota 1294 m. aba 1295 m. kāp Kymel aba Kimel. Petra Dusburgėitė „Prūsėjės žemės kronėkuo" mėnavuojama pėlės, katrou ėšgriuovė krīžioutē). Bat lietovėškuosės kronėkas pargoldīma leidies ė komentatuorios Ruoms Batūra iruodė, ka Kimel bova pri Nemona ė uns gal būtė dabartėnė Kaimelė suoda Šakiū rajuonė. Palē kėta versėjė, krīžioutiu keliū i Lietova aprašimūs mėnavuojama Stabuncaln (1386 m.), Stabekalne, Stabekalmen (1395 m.) bova dabartėnės Kelmės apīlėnkies ė galietom būtė skaituoma pėrmoujo gīvenvėitės pamėnavuojamo (pėrmasis šio gīvenvėit su Kelmė sosėit Theodor Hirsch 1863 m.). Vītauta laikās čė bova dėdlis dvars.

Ivairiuo literatūruo tonkē mėnavuojama 1416 m. Kelmės bažninčės fundavėma data. Ale pėrmė̄jė patėkėmesnė duomenīs īr aplė Kelmės bažninčė - ana pabūdavuota 1484 m., Lietovuos Dėdliuojė konėgākštė Kazimiera valė, diutuo 1484 m. data īr vėina ėš pėrmūjū, tėkslesniū Kelmės ikūrėmou pamėnavuotė. 1511 m. bažnītkaimis gava torgaus privilegėjė, 1526 m. mėnavuojams dvars ė miestielis.

Ligė Pėrmuosės svieta vainuos Kelmė prigolė protestantėškā Gružėvskiū gėmėnē. Miestielė augėma pagīvėn XIX o. vėdorie nutėists plėnts Rīga-Tėlžė.

1998 m. lapkristė 16 d. Prezidėnta dekreto patvėrtins miesta herbs.

Miesta vards tėkriausē bus kėlės nu bėndrėnė žuodė kelms: pėrmėnė žuodė reikšmie būt buvus' „kelmouta vėita, kelmīnė".

Švėitėma ė ūgdėma īstaigas

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
  • mozėkas muokīkla
  • J. Graičiūna gimnazėjė
  • „Aukora" vėdorėnė muokīkla
  • Soaugosiūjū muokėma cėntros
  • „Kražantės" pagrėndėnė muokīkla
  • Specēliuojė muokīkla
  • 2 darželē-muokīklas: „Oužolioks" ė „Kolberstoks"
Vikitėka: Kelmė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.