Koršiu marės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Koršiu Marės)
Jump to navigation Jump to search
Kuršiu marės. Tolumuo matuos Koršiu Nerėjės kuopas
Saulielidis Kuršiu maries

Koršiū marės (lietovėškā (b.k.): Kuršių marios) īr Baltėjės jūras lagūna, nū anuos atskėrta Koršiu nerėjė. Koršiu marės isiterp i Lietovuos ė Rosėjės terėtuorėjes. So jūra jongas siauru Smėltīnės sōsiauriu.

Koršiū marės sosėdarė par paskotėniūsios 10 tūkst. metu, kumet vies ė bongas soplake siaura Koršiu Nerėjė. Marės īr sekles ė zars gielas (droskėngoms zars nėikomet nebūn dėdlesnės, kāp 8 pruomėlės). Anū dėdliauses gėloms īr 5,8 m, o vėdotėnės – 3,8 m. Vondens tūrės īr aple 6 km³. Mariu dogns smieliets. Domblėngu nuuosiedu daugiau īr tėk Vėdmariu (mariu vėdore) dauboriūs. Pri Ventės raga rondama muorenėne primuole ė rėidoliu. Mariuos nemažė žovu ėšteklē, īr gėntara telkėniu.

Koršiū mariu pluots 1584 km². Lietovā prėklausa 415 km². Pėitėnė ė dėdlėsnioujė mariu dalės prėklausa Rosėjės Kalėningrada (Karaliautiaus) srėtē. I Koršiū mares itek Nemons, par metos ons atplokda aple 25 km³ vondens. Mariu šiaurie īr Klaipiedas sāsiaurės, katruo marės sosėjong so Baltėjės jūra ė šalėp katruo īr Klaipiedas ousts.