Koršiu marės

Kuršiu marės. Tolumuo matuos Koršiu Nerėjės kuopas

Saulielidis Kuršiu maries

Koršiū marės (lietovėškā: Kuršių marios) īr Baltėjės jūras lagūna, nū anuos atskėrta Koršiu nerėjė. Koršiu marės isiterp i Lietovuos ė Rosėjės terėtuorėjes. So jūra jongas siauru Smėltīnės sōsiauriu.

Koršiū marės sosėdarė par paskotėniūsios 10 tūkst. metu, kumet vies ė bongas soplake siaura Koršiu Nerėjė. Marės īr sekles ė zars gielas (droskėngoms zars nėikomet nebūn dėdlesnės, kāp 8 pruomėlės). Anū dėdliauses gėloms īr 5,8 m, o vėdotėnės – 3,8 m. Vondens tūrės īr aple 6 km³. Mariu dogns smieliets. Domblėngu nuuosiedu daugiau īr tėk Vėdmariu (mariu vėdore) dauboriūs. Pri Ventės raga rondama muorenėne primuole ė rėidoliu. Mariuos nemažė žovu ėšteklē, īr gėntara telkėniu.

Koršiū mariu pluots 1584 km². Lietovā prėklausa 415 km². Pėitėnė ė dėdlėsnioujė mariu dalės prėklausa Rosėjės Kalėningrada (Karaliautiaus) srėtē. I Koršiū mares itek Nemons, par metos ons atplokda aple 25 km³ vondens. Mariu šiaurie īr Klaipiedas sāsiaurės, katruo marės sosėjong so Baltėjės jūra ė šalėp katruo īr Klaipiedas ousts.