Līdeka
Līdeka (luotīnėškā: Esox lucius, onglėškā: Northern Pike, vuokīškā: Europäischer Hecht) īr pliešrė līdekžoviu (Esociformes) būrė žovīs. Gīven 7-10 m. Žovienuo īr tėktās 2-3 % taukū, tudie ana tink dietėnėm jiediuo.
Paplėtėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Gīven vėdėniūs vėsuos Euruopas ondenīs, ėšskīrus Pėrienu posiasalė, pėitėnė Italėjė, Kroatėjė, Hebrėdu ėr Šetlanda salas. Gėmėningu rūšiu īr Amerėkuo, Rosėjuo, kāp kor Azėjuo.
Lietovuo paplėtos opies ėr ežerūs. Nuognē tonkė. Paprastā sogaunama 30-60 cm ėlgoma, 0,3-2,5 kg sonkoma.
Anā patink stuovintis a lietā tekontis ondou ė gėlės tonkē apžielosės vėitas.
Ėšruoda
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Patelės čiot dėdlesnės ož patėnus. Ėlgoms lėgė 1,5 m. Nogara žalsvā pilka, šuonā pilkšvā žalsvė. Skilvis švėisos. Šuonā diemietė, tonkē ont kūna esontės diemės padėrb skersas joustas. Ta kavuojama spalva pagelbie pasėkavuotė. Līdeka gal būt pilkā žalsva, pilkšvā roda, pilkā gelsva – tas prigol nu gīvenamas vėitas.
Galva ėlga ė pluoktė nu viršaus. Žvīnā paėlgė. Šuonėnė lėnėjė mažne tėisė, ėštėsėnė aba ponktīrėnė. Ištīsė̄s kūns ė tam tikrūs vėitūs esontės pelekā leid līdekā ūmē ožpoltė gruobi.
Žondā so aštrēs vairaus dėdloma dontėms, palinkosėms rīkliep. Dontū tēpuogi būn ont guomorė, lėižovė, žiaunėniu lonkū. Vėršotėnė žondėkaulė dontis pakrīpė atgaliuos, ka gruobės neėšslīstom. Apatėnė žondėkaulė dontīs dėdlesnė ė ėšaugė statmenā.
Jiedėms ė mediuonėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Pliešrūnės līdekas mažne vėsaduos īr alkanas. Tonkiausē jied karpėnės žoves. Dėdlės līdekas, kėtāp nego īr mėslėnėma, tonkiausē stver mizernas žoveles, tėktās čiesās smailaudamas gerū žovū mailiom. Čiesās pavīkst pačioptė nedėdlė paukštė aba ton paukšte jaunėkli. Īr žėnuoms notėkėms, kūmat līdeka bova pasėčiopos blezdinga. Dėdlė̄jė jiedė dalė sodara karšē, bronšės, rodakės. Neatsėmet nu varliū, mizernu ondens žėndouliu.
Līdeka tor poiku veiziejėma. Dielē īpatoma poikē poltė ėš pasala čiesās vadėnam „gielaondenio rīklio“. Namiegst mediuotė atvėrūs vėitūs. Anas nekostiedamas kiūta sōžalīnė, pakuol ūmē poul pru šali praplaukontė žovelė. Ėlgā ėšbūtė vėinuo vėituo anums pagelbie vėsad kostantės lielės pelekā, plaukionėma pūslie ė nepuorėnē pelekā. Patė līdeka prėišu mažne nator.
Līdekas nuognē jėdrės īr – suaugosės žovės tonkē poul sava jaunesnes gėmėnes. Virškėnėma soltīs, katruos ėšsėskėr skėlvī, gal ėštirpdītė net metala. Platē pražiuojosė nasrus līdeka gal prarītė net nuognē drūta žovė. Rījont anuos stemplie nuognē ėšsėtīst. Dėdli gruobi virškėn ėlgā, čiesās net 3-5 dėinas.
Gausėnėmasės
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Līdekas paprastā gīven vėinas. Neršėms vīkst kuova-balondi. Ėšnerštū kiaušiu skaitlios prigol nu patelės dėdloma – 10 kg līdeka gal ėšnerštė lėgė 300 000 ėkru. Apvaisėntė ėkrā nusied ont dogna, a pu 2-3 nedieliu ėšsėrėden mailios.
Mažne 10 dėinū mailios jied tas jiedamas medegas, katruos īr trīnė maišelī, paskum mizerio. Mažiau kāp 2 cm mailios jau gal prarītė karpėniu žovū lerva. Aug spierē. Patelės soaug par 3 m., patinielē par 3-4 m.
Žvejuojėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lietovuo metra ėlgoma, 10 ė daugiau kg sveriantės žovīs nie retoms, bat tonkiausē sogaunamas lėgė 2,5 kg sonkoma ė lėgė 60 cm ėlgoma līdekas.
Īr kelets būdu kāp megiejėškā žvejuotė līdekas: skrėtolē, spėningavėms, žvejuojėms so kelboko. Skrėtolēs tonkiausē žvejuojam ežerūs aba lietā tekantiuos opies. Skrėtoliō nauduojams jauks paprastā būn gīva žovelė, tonkiausē mažos ešerioks, bronšė, aruosos.